antsėsti

sė́sti, sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė). sė̃sti;

1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti. Be močios nesėda stalan. Ir mane prašė pietų sėsti. Sėd' ir valgai. Sė́sk pagal muni. Nori, kad prie jam sė́sčia. Sė́st nė viena nesė́da. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt. Te sė́d' – švieseliau. Tu šalia sė́d'. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti. Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos. Aš sė́dęs sėdėjau krasė [je]. Tai gula, tai sė́da. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui. Sėdo nusėdo mergelių suolas. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių. Sė́dau į stakleles vis dainuodama. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios. Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu. O sėdę sergėjo jo ten. Ir sėdę̃s bylojo jump. Sėsk, būsi svečias. Prašom sėst, duosim ėst. Prašom sė́st, ryto [j] valgyt duosim. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit. Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai. Ar ma sė́sti martelių suolelį?. Sėstisi. Sėstìs. Prašom sėstųs. Sėskìs ir sėdėk. Sėdõs tan medelin ir sė́d. Ale sė́skiatos abudu. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu. Sėskis pablaku ant žemės. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo [ja] mašyna. Sėdõs – i priverpta. Sėsčiõs, kad būtų vietos. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys],
sė́džias net ir laiko. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės. Prašo, kad aš sėstáus. Ana užvydo mane i sėdõs prie man. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė. Sėdõs an suolo. Aš čia sėsiúos. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdaĩs – kap paklotė [uogų]. Sėdiẽs i valgai. Būtai sėdusỹs ir sulopius. Sėdõs an akmenio. Sėdaũs valgyti. Ateję sėdasì ir sėd. Kap sėdaũs supt, miegas apmarino. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam. Sėdõmės. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio. Išeinu an gonkų ir sėdúos. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms. Sėdìs (sėskis) an suolo. Sėdmetė̃s (sėskimės) . Sė́ditės an suolo. Ji jam nedavė sė̃stis. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus. Kvietė sėsties prie stalo. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis. Sė́dusis snaud, knopso. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą). Sėdõs svodba ažu stalo. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint. Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai. Sėskis, būsi svečias. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Ne visiem in vieno suolo sėsties. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas. Sėskis, namiej pri [valgysi] arba pasivalgysi. atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot.

2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius. Sėdo raitas ant dramblio nugaros. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro. Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau. Ant arklio sė̃stis. An rovero (dviračio) sėdaũs. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio]. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v] andenio. nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio.

3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo. Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom. I važiuos jau, į arklius sė́s. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim. Reik man sė́sti tan važelin šali [a] to bernelio. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin. Nesėsk ne į savo vežimą. Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna. Sė́sies (sėskis) in vežimą. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo. Sė́skis karieton ir važiuok namo. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė. išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo. Sėsk, dukrele, nuog vežimo.

4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu!. An penkelių metų turmon sėdõs.

5. tūpti. Sė́sta bitės an medžio. Sė́do kaip višta ant kiaušinių. Vištukai eina sė́stis. An medžio kap sėdõs [vabalai],
tai lapus apėdė. Sė́stis jom. lentelė primušta par skylelę. Juodvarnis miške sė́dusys krokė. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di.

6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente. Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) . Anas būt sėdusỹs an ma [no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) . Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė.

7. leistis. Einam namo, jau saulė sė́da. Saulė sė̃s, ir gink namo. Saulė sė́da devyniõs. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta. Teip sė́da saulė raudonai. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda. Saulei sė́dant, buvom namuos. Saulė sėda debesin – bus lietaus. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu. Saulė sėsta, mėnuo šviečia. Saulė sė́dasi. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu.

8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) . Visi akmenys dugnan sėda.

9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna!

10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta. Minkšta geležis, kad mušama, sėda. | Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris!. Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami].

11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda. Dulkės sė́da grindyse. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų. Sūrus skystimas sėdo ant dantų.

12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da. Sė́sta [v] anduo į torpę. Par tapalinius klumpius sėsta [v] anduo. Į smiltį [v] anduo beveizint sė́sta. Medus in šitą duoną nesė́stų. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo. | Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų. Svetimi taukai nesėda į kūną. Par čebatus sė́das [v] anduo. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi. Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) .

13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro!. Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės!

14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą.

15. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu!

16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris.
ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu!
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo.
ant sàvo šikìnės sė́stis. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà [vo] šikìnės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)

1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti.

2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas. Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais.
į gálvą (į krãmę.
) sė́sti

1. svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą. Saldus alus nesė́s nė į gálvą.

2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta.
į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo!
į vežìmą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į vežìmą nesė́da, spės apsirėdyt.
kaĩp ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij [o],
tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs.
kaĩp vélnias į pipirùs sė́do. prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai.
antsė́sti.

1. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti. Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu. Antsisė́do muni, raitas joja. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo.

2. pritapti, užvaldyti. Ar biesas antsė́do tave! Tus piningus jau vel [nia] s antsė́do gatavai.

3. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą. Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti. Ančsisė́do an munęs kaip velnias.

4. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos. Jį antsė́do geiduliai.

5. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto.

6. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą.
apsė́sti.

1. susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt. Jį apsėdo iš abiejų kraštų. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst. Apsėdom apie tą lempą. Apsė́dam aplink stalą. Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves]. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs. Pečius buvo apsėstas vaikų. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo. Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės. Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų],
tik spėk sukties.

2. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas. Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus. Apsisė́dau kepurę, pirštines.

3. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį. Brovėsi tarp apsėstų suolų.

4. atsėsti
1. Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti. Apsisėdau būdelėj parūkyti.

5. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė],
tai uodegą padės net an galvos. Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras. atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių. Dvi vištos apsė́do viena diena.

6. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do.

7. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą. Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų],
pėdos nebus kur padėtie. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę.
apsėstinaĩ. Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (ing paveldėjimą, paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų.

8. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina.

9. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima.

10. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis. Pūsk – apsė̃s kiek pienas. Apsėdo [v] anduo.

11. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą.

12. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm.

13. nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Ar tu nors kartą apsė́si?! Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda. Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi. Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) . Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu. aprimti. Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda.

14. pristoti, užvaldyti. Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis. Velnio apsėstas, pristotas. Apsėstas nuog velnio. A vel [nia] s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas. Antikristas apsėdo. Ar giltinė tavi apsė́do. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris. | Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti. Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti.

15. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti. Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų. Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas.

16. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras. Obuolius apsė́do puvimas. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo. | Visokios blogos mintys jį apsėdo. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos. Jį visos nelaimės apsė́do. Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda. Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda.

17. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo [ja] gerai. Čiaudulys nosį apsė́do. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti. Paskui širdį jo apsėdo puikybė. Širdis godėjimu apsėsta.

18. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo.

19. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do.

20. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus.
apsė́stas vãbalas. Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų.
bluñkis apsė́do. sukvailiojo.
kaĩp (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas. Eina kaĩp apsė́stas, nė su žmogum nebekalba. Užpuolė mergą lyg apsėstas. Ko tu vis siuvi kaĩp nelãbojo apsė́stas. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas.
kaĩp mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kaĩp mùsmirių apsė́stas.
atsė́sti.

1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten. Atsisėdo Petras ant suolo. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s. Basi an pusnes atsisė́dam. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino. Neatsisė́di nė pailsėti. Kap atsisė́du, tai padaboju. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo. Atsisė́dęs besėdžiu. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos. Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo [je]. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė. Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties. Atsisė́do krėsle ir sureko. Atsisėdo kaip svečias. Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį. Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti. Atsisėdmi. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj. Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai. Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do.

2. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę.

3. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo [ja],
pamatė – liepsnos ateina. Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų. Laumė atsisė́do in karietą. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti.

4. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti.

5. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės. Kiškis po krūmu atsisė́do. Kriukšt šaka, anas. nusgando, ant šikinės atsisė́do. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi.

6. apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) . Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) . Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako. Anas atsisė́do namuos. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent. Anas Vainiūnuosa atsisė́do. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! Nusipirko miško, ant miško atsisė́do. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko. Atsisėdo kaip balon. Atsisėdo kaip girtas purvan. Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno. Daug norėdamas (norįs), ant mažo atsisėda (atsisėdi. atsisėdai). įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių.

7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą.

8. atslūgti, nukristi. Paskysta [v] anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta. Atsėdęs [v] anduo paliekta nūslėdį, [v] andens atsvadą. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas.

9. išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas). Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus. Atrūgus duona lovy atsė́da. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos. | Ar jau atsė́do grietinė. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės!

10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Linai tokie atsėdę be lytaus. Žolė šokos ir atsėdo.

11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs. Tanas atsėdo. neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs. Gumbas atsėdo.

12. nueiti tolyn, išnykti. Bene atsė́s [debesys],
bene nebūs lytaus. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės.

13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta.

14. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) . Ale išeina [pinigai]:
atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi.
ant kìto rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an kìto rañkų.
ant mìltų maĩšo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mìltų maĩšo i sėdi atsisė́dusi.
ant (kieno)
padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės.
šikìnės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis],
gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šikìnės atsisė́si gyvent.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti. išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų. Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus.
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti. gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina.
ant ùžpakalio (ant uodegõs.
) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sė́sti, </b>sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė). sė̃sti; <br/>1. <span class="explanation">užimti sėdimą padėtį: </span> </span> Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti. Be močios nesėda stalan. Ir mane prašė pietų sėsti. Sėd' ir valgai. Sė́sk pagal muni. Nori, kad prie jam sė́sčia. Sė́st nė viena nesė́da. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt. Te sė́d' – švieseliau. Tu šalia sė́d'. Bėginėdami ėsti <span class="explanation"> (valgo) </span> anas, nesė́sti. Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos. Aš sė́dęs sėdėjau krasė [je]. Tai gula, tai sė́da. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui. Sėdo nusėdo mergelių suolas. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių. Sė́dau į stakleles vis dainuodama. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios. Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu. O sėdę sergėjo jo ten. Ir sėdę̃s bylojo jump. Sėsk, būsi svečias. Prašom sėst, duosim ėst. Prašom sė́st, ryto [j] valgyt duosim. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit. Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai. Ar ma sė́sti martelių suolelį?. Sėstisi. Sėstìs. Prašom sėstųs. Sėskìs ir sėdėk. Sėdõs tan medelin ir sė́d. Ale sė́skiatos abudu. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu. Sėskis pablaku ant žemės. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo [ja] mašyna. Sėdõs – i priverpta. Sėsčiõs, kad būtų vietos. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės. Prašo, kad aš sėstáus. Ana užvydo mane i sėdõs prie man. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė. Sėdõs an suolo. Aš čia sėsiúos. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdaĩs – kap paklotė [uogų]. Sėdiẽs i valgai. Būtai sėdusỹs ir sulopius. Sėdõs an akmenio. Sėdaũs valgyti. Ateję sėdasì ir sėd. Kap sėdaũs supt, miegas apmarino. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam. Sėdõmės. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio. Išeinu an gonkų ir sėdúos. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms. Sėdìs <span class="explanation"> (sėskis) </span> </span> an suolo. Sėdmetė̃s <span class="explanation"> (sėskimės) </span>. Sė́ditės an suolo. Ji jam nedavė sė̃stis. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus. Kvietė sėsties prie stalo. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis. Sė́dusis snaud, knopso. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą). Sėdõs svodba ažu stalo. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint. Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai. Sėskis, būsi svečias. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Ne visiem in vieno suolo sėsties. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas. Sėskis, namiej pri [valgysi] arba pasivalgysi. <span class="explanation">atėjus pabūti, paviešėti: </span> Da jūs pas mus niekad nesė́dot. <br/>2. <span class="explanation">lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: </span> Sė́do arklin. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius. Sėdo raitas ant dramblio nugaros. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro. Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau. Ant arklio sė̃stis. An rovero <span class="explanation"> (dviračio) </span> sėdaũs. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio]. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v] andenio. <span class="explanation">nulipti, nusėsti (nuo arklio): </span> Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio. <br/>3. <span class="explanation">eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: </span> Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo. Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom. I važiuos jau, į arklius sė́s. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim. Reik man sė́sti tan važelin šali [a] to bernelio. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin. Nesėsk ne į savo vežimą. Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna. Sė́sies <span class="explanation"> (sėskis) </span> </span> in vežimą. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo. Sė́skis karieton ir važiuok namo. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė. <span class="explanation">išlipti sėdėjus: </span> Sėsk, dukrele, iš vežimo. Sėsk, dukrele, nuog vežimo. <br/>4. <span class="explanation">nusikaltus patekti (į kalėjimą): </span> Justas sės į kalėjimą, o ne tu!. An penkelių metų turmon sėdõs. <br/>5. <span class="explanation">tūpti</span>. Sė́sta bitės an medžio. Sė́do kaip višta ant kiaušinių. Vištukai eina sė́stis. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė. Sė́stis jom. lentelė primušta par skylelę. Juodvarnis miške sė́dusys krokė. Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda. <span class="explanation">imti perėti: </span> Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di. <br/>6. <span class="explanation">apsigyventi, apsistoti: </span> Eikite, sėdtè per mus i gyvente. Jo brolis sėdõs an vietos <span class="explanation"> (liko ūkyje) </span>. Anas būt sėdusỹs an ma [no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė. Per mane tavo duktė tę sėdõs <span class="explanation"> (nutekėjo) </span>. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs <span class="explanation"> (pradėjo gyventi) </span> an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė. <br/>7. <span class="explanation">leistis</span>. Einam namo, jau saulė sė́da. Saulė sė̃s, ir gink namo. Saulė sė́da devyniõs. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta. Teip sė́da saulė raudonai. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda. Saulei sė́dant, buvom namuos. Saulė sėda debesin – bus lietaus. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu. Saulė sėsta, mėnuo šviečia. Saulė sė́dasi. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu. <br/>8. <span class="explanation">grimzti, smegti: </span> Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da <span class="explanation"> (skverbiasi, siurbiasi) </span>. Visi akmenys dugnan sėda. <br/>9. <span class="explanation">slūgti: </span> Vanduo jau pradėjo sė́sti. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! <br/>10. <span class="explanation">mažėti tūriui, bliūkšti: </span> Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta. Minkšta geležis, kad mušama, sėda. \| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris!. Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami]. <br/>11. <span class="explanation">gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: </span> Suodys sėda. Dulkės sė́da grindyse. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų. Sūrus skystimas sėdo ant dantų. <br/>12. <span class="explanation">sunktis, gertis: </span> Vanduo sėda į žemę, į drabužį. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da. Sė́sta [v] anduo į torpę. Par tapalinius klumpius sėsta [v] anduo. Į smiltį [v] anduo beveizint sė́sta. Medus in šitą duoną nesė́stų. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų. Sė́da tymai <span class="explanation"> (išbėrimas susilaiko), </span> kai pasišaldo. \| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų. Svetimi taukai nesėda į kūną. Par čebatus sė́das [v] anduo. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi. Itokis darbas sė́das pečiuosna <span class="explanation"> (skauda nuo tokio darbo pečiai) </span>. <br/>13. <span class="explanation">pulti, kibti: </span> An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro!. Svieto <span class="explanation"> (žmonių) </span> kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! <br/>14. <span class="explanation">įtekėti: </span> Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą. <br/>15. <span class="explanation">virsti, pasiversti: </span> Kad tu sėstáis akmeniu! <br/>16. <span class="explanation">prasidėjus likti, laikytis ir toliau: </span> Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris. <br/><b> ant galvõs sė́stis</b> <span class="explanation">pasidaryti kieno našta, varžyti: </span> Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! <br/><b>ant</b> nósies sė́sti</b> <span class="explanation">imti varginti, spausti: </span> Bėda ant nosies sėdo. <br/><b>ant</b> sàvo šikìnės sė́stis</b>. <span class="explanation">pasidaryti savarankiškam: </span> Kad anas sėstų̃s in sà [vo] šikìnės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt. <br/><b>ant</b> sprándo sė́sti (sė́stis) </b><br/>1. <span class="explanation">išnaudoti: </span> Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti. <br/>2. <span class="explanation">užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: </span> Vargai ir bėdos ant sprando sėdas. Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais. <br/><b>į gálvą (į krãmę</b>. <br/><b>) sė́sti</b><br/>1. <span class="explanation">svaiginti: </span> Stipras alus – sė́sta į gálvą. Saldus alus nesė́s nė į gálvą. <br/>2. <span class="explanation">įsiminti: </span> Mokslas kitam į gálvą nesė́sta. <br/><b>į sóstą (ant sósto) sė́sti</b> <span class="explanation">pradėti valdyti: </span> </span> Karalius sė́do į sostą. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto. <br/><b>į svẽtimus ratùs sė́sti</b> <span class="explanation">ne į savo vietą patekti: </span> Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! <br/><b>į vežìmą sė́sti</b> <span class="explanation">eiti už vyro, tekėti: </span> Tos mergučės dar į vežìmą nesė́da, spės apsirėdyt. <br/><b>kaĩp ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi</b> <span class="explanation">pasidarė labai linksmas: </span> Kap apsiženij [o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs. <br/><b>kaĩp vélnias į pipirùs sė́do</b>. <span class="explanation">prastai pateko. </span> <br/><b>kaklè sė́stis</b> <span class="explanation">labai įkyrėti: </span> Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai. <br/><b>ant</b>sė́sti</b>. <br/>1. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti. Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu. Antsisė́do muni, raitas joja. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo. <br/>2. <span class="explanation">pritapti, užvaldyti</span>. Ar biesas antsė́do tave! Tus piningus jau vel [nia] s antsė́do gatavai. <br/>3. <span class="explanation">neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: </span> Ko čia antsė́do kaip drugiai! Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą. Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti. Ančsisė́do an munęs kaip velnias. <br/>4. <span class="explanation">apimti (kokiai būsenai, jausmui): </span> Antsėdo kosulys lig vymos. Jį antsė́do geiduliai. <br/>5. <span class="explanation">įnikti ką daryti: </span> </span> Antsė́do prašyti krikšto. <br/>6. <span class="explanation">versti, spirti ką padaryti: </span> Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą. <br/><b>apsė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susėsti aplink: </span> Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt. Jį apsėdo iš abiejų kraštų. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst. Apsėdom apie tą lempą. Apsė́dam aplink stalą. Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves]. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs. Pečius buvo apsėstas vaikų. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo. Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės. Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties. <br/>2. <span class="explanation">sėdant prispausti, pasėsti: </span> Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas. Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus. Apsisė́dau kepurę, pirštines. <br/>3. <span class="explanation">užimti sėdimą vietą: </span> Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį. Brovėsi tarp apsėstų suolų. <br/>4. atsėsti 1. Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti. Apsisėdau būdelėj parūkyti. <br/>5. <span class="explanation">atsitūpti: </span> </span> Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos. Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras. <span class="explanation">atsitūpti perėti: </span> Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių. Dvi vištos apsė́do viena diena. <br/>6. <span class="explanation">tupint aprėpti: </span> Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do. <br/>7. <span class="explanation">apsigyventi, įsikurti: </span> Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą. Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno. <span class="explanation">apgyvendinti, užimti: </span> Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę. <br/><b>apsėstinaĩ</b>. Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (ing paveldėjimą, paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau. <span class="explanation">užimti, aprėpti: </span> Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų. <br/>8. <span class="explanation">užsibūti vienoje vietoje: </span> Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina. <br/>9. <span class="explanation">pasiduoti žemyn, pasmukti: </span> Kol neapsė́dus trioba <span class="explanation"> (sienojai nesusispaudę), </span> jos lipinti moliais negalima. <br/>10. <span class="explanation">kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: </span> Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis. Pūsk – apsė̃s kiek pienas. Apsėdo [v] anduo. <br/>11. <span class="explanation">aptvindyti, apsemti: </span> Vanduo apsė́do visą dirvą. <br/>12. <span class="explanation">puolant apgulti, apsupti: </span> Apsė́dę daug kareivių. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm. <br/>13. <span class="explanation">nurimti, apsiraminti, liautis: </span> Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Ar tu nors kartą apsė́si?! Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda. Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi. Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos <span class="explanation"> (vis nerimsti) </span>. Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu. <span class="explanation">aprimti</span>. Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda. <br/>14. <span class="explanation">pristoti, užvaldyti</span>. Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis. Velnio apsėstas, pristotas. Apsėstas nuog velnio. A vel [nia] s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas. Antikristas apsėdo. Ar giltinė tavi apsė́do. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris. \| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti. Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti. <br/>15. <span class="explanation">neduoti ramybės, užsipulti, uiti: </span> Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti. Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų. Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas. <br/>16. <span class="explanation">apnikti, apipulti: </span> Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras. Obuolius apsė́do puvimas. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo. \| Visokios blogos mintys jį apsėdo. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos. Jį visos nelaimės apsė́do. Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda. Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda. <br/>17. <span class="explanation">apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): </span> Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo [ja] gerai. Čiaudulys nosį apsė́do. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti. Paskui širdį jo apsėdo puikybė. Širdis godėjimu apsėsta. <br/>18. <span class="explanation">įnikti ką daryti: </span> </span> Muni apsė́do anie kriušti lauk. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo. <br/>19. <span class="explanation">apsvaiginti: </span> Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo. <span class="explanation">apsvaigti: </span> Nū alaus i mun galva apsė́do. <br/>20. <span class="explanation">netekti jėgų, nusilpti: </span> Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus. <br/><b> apsė́stas vãbalas</b>. Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų. <br/><b>bluñkis apsė́do</b>. <span class="explanation">sukvailiojo. </span> <br/><b>kaĩp (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas</b> <span class="explanation">smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt): </span> Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas. Eina kaĩp apsė́stas, nė su žmogum nebekalba. Užpuolė mergą lyg apsėstas. Ko tu vis siuvi kaĩp nelãbojo apsė́stas. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas. <br/><b>kaĩp mùsmirių apsė́stas</b> <span class="explanation">apsiblausęs: </span> Vaikšto kaĩp mùsmirių apsė́stas. <br/><b>atsė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užimti sėdimą padėtį: </span> </span> Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten. Atsisėdo Petras ant suolo. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s. Basi an pusnes atsisė́dam. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino. Neatsisė́di nė pailsėti. Kap atsisė́du, tai padaboju. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo. Atsisė́dęs besėdžiu. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos. Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo [je]. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė. Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties. Atsisė́do krėsle ir sureko. Atsisėdo kaip svečias. Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį. Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti. Atsisėdmi. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj. Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai. Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų. <span class="explanation">užsibūti sėdint: </span> Atėjau ir atsisė́dau. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do. <br/>2. <span class="explanation">užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: </span> Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę. <br/>3. <span class="explanation">įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: </span> Atsisė́do, važiuo [ja], pamatė – liepsnos ateina. Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų. Laumė atsisė́do in karietą. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti. <br/>4. <span class="explanation">patekti (į kalėjimą): </span> Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti. <br/>5. <span class="explanation">atsitūpti: </span> </span> Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės. Kiškis po krūmu atsisė́do. Kriukšt šaka, anas. nusgando, ant šikinės atsisė́do. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi. <br/>6. <span class="explanation">apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: </span> Jie miške atsisė́do <span class="explanation"> (paėmė viensėdiją) </span>. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos <span class="explanation"> (samdinio, kampininko sklypo) </span>. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako. Anas atsisė́do namuos. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent. Anas Vainiūnuosa atsisė́do. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! Nusipirko miško, ant miško atsisė́do. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko. Atsisėdo kaip balon. Atsisėdo kaip girtas purvan. Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno. Daug norėdamas (norįs), ant mažo atsisėda (atsisėdi. atsisėdai). <span class="explanation">įsitaisyti: </span> Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių. <br/>7. <span class="explanation">buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: </span> Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą. <br/>8. <span class="explanation">atslūgti, nukristi</span>. Paskysta [v] anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta. Atsėdęs [v] anduo paliekta nūslėdį, [v] andens atsvadą. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas. <br/>9. <span class="explanation">išrūgus atslūgti: </span> Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas). Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus. Atrūgus duona lovy atsė́da. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos. \| Ar jau atsė́do grietinė. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! <br/>10. <span class="explanation">sustoti augti: </span> Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Linai tokie atsėdę be lytaus. Žolė šokos ir atsėdo. <br/>11. <span class="explanation">atslūgti, atsileisti (tinimui): </span> Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs. Tanas atsėdo. <span class="explanation">neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): </span> Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da. Atsė́do raupai <span class="explanation"> (įsismelkė į vidų), </span> ligonis mirs. Gumbas atsėdo. <br/>12. <span class="explanation">nueiti tolyn, išnykti</span>. Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės. <br/>13. <span class="explanation">atpigti: </span> Rudenį visada arkliai atsė́sta. <br/>14. <span class="explanation">imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: </span> Atsisėsim an vienos duonos <span class="explanation"> (valgysim vien duoną) </span>. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio <span class="explanation"> (viską pradėk pirkti) – </span> pamatysi. <br/><b> ant kìto rañkų atsisė́sti</b> <span class="explanation">patekti į svetimą globą: </span> Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an kìto rañkų. <br/><b>ant</b> mìltų maĩšo atsisė́sti</b> <span class="explanation">imti gerai gyventi: </span> Atsisė́dai, žalty, ant mìltų maĩšo i sėdi atsisė́dusi. <br/><b>ant</b> (kieno) <br/><b>padélkų atsisė́sti</b> <span class="explanation">būti priklausomam, išlaikomam kieno: </span> Atsisė́do an vaikų padélkų, karš. <br/><b>ant</b> savę̃s atsisė́sti <span class="explanation">pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: </span> </span> Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent. <br/><b>ant</b> sàvo ùžpakalio (sùbinės. <br/><b>šikìnės, uodegõs) atsisė́sti</b> <span class="explanation">pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: </span> </span> Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šikìnės atsisė́si gyvent. <br/><b>ant</b> sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti. <span class="explanation">išnaudoti, engti: </span> Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų. Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus. <br/><b>ant</b> sukurtõs ugniẽs atsisė́sti. <span class="explanation">gauti įrengtą ūkį. </span> <br/><b>ant</b> svetimõs galvõs atsisė́sti <span class="explanation">svetimą išnaudoti: </span> Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina. <br/><b>ant</b> ùžpakalio (ant uodegõs. <br/><b>) atsisė́sti</b> <span class="explanation">pasenti, pasiligoti: </span> Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi. <br/><b>į sóstą (ant sósto) atsisė́sti</b> <span class="explanation">pradėti valdyti: </span> </span> Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antsėsti

#