antriesti

riẽsti, riẽčia (riẽta), riẽtė

1. daryti išlenktą, užlenktą: Ūsus aukštyn riẽsti. Užmiršęs viską pasaulyje, žiūrėjau čia į tėtį, čia į ratą, čia į kalvį, kuris rietė geležį, paskui ją suvirino ir pradėjo traukti. Kam rieti lendrę? [Katinukas] mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas leido. Mano juodbėrėlis vis sprandelį riečia. Katinas glostomas uodegą ries. Ir katė glostoma nugarą riečia. Jei vienas šuo uodegą riečia, tai ir kitam reik. Kad i dvėsk, uodegą riẽsk. Kiekvienas privalo patsai savo uodegą riesti, nes kitas vargu tau užries. Kad skala degdama riesis aukštyn – būs speigas, kad žemyn – atdrėkis. Ale kaip jis obuolių griebė skyt, tai šakos vis aukštyn rietės. Ištiesk ranką, ant [= į] kur ji riẽčias – į save. Pirštai riẽčiasi ne nuog savę, bet in save. lošti, versti atgal: Ko rieti galvą kai katė uodegą? kreiptis, gaubtis: Pradėjo blakstėnai riẽstis į vidų. Lenta riečias. Gerų ilginių stogas rietas ir trupa žemėn, o prastų – susiblakina, suklenka ir stova ilgiau. Riẽčias [klijuotė],
jau velene stovėdama, tai kap ją an stalo dėsi.

2. sukti į ritinį: Už staleliui sėdėdama, silkų raištį riečiau. | Visko buvo: i tų mėsų suktų, riestų̃ – kiek tę da jų liko! Riestum riestum dieną naktį – Dievo diržo nesuriestum. Riečiù riečiù diržą ir nesuriečiu.

3. vynioti ant veleno (metmenis): Riẽtant audeklą, ranka skausta. Audeklą riečiu. Audeklas į stakles daugiausia riečiamas trise: viena moteris laiko geinį, antra taiso skietą, trečia suka metmenis ant veleno, deda balanas. Mes riẽčiam audeklą per rietką, o jūs per skietą. Baikim riẽsti audeklą neatsitraukę, bo gali susinarplioti keliskart imant. Riečiant driką, nereikia gailėtis skalų. Tu lipk staklė̃s, paturėsi, o aš riesiù. Jau audimą riẽčia, tuoj aus. Riẽčiant audeklą, reikia dėt balanas ant veleno. Tu riẽsk, o aš skalas dėsiu. An veleno riẽsim drobę. Ana siūlus riẽčia. Vaikai, eikit vienas skalų pakaišioti, o kitas padaužyti – reikia audeklą riẽsti. Riečiamos balanos (dedamos prie veleno, riečiant apmatus) . Riečiant audeklą, nelipt per siūlus, kad audžiant siūlai netrūktų. Neša varstotą, riečia drobeles, ketina leisti martelę austi. Parėjus šokus, drobužes rietė.

4. rangyti, sukti, banguoti (plaukus): Nebeišmanys, kaip tas garbanas beriẽsti. Iš veidrodžio neišeina: kraipos, čiupryną riẽčia. Plaukus tad riečia [merginos]. Riesti plaukai. Ing garbanas riesties. ringuoti, ripuoti: O kaip jūs riẽste tus kaspinėlius, neapsunkinkit mano galvelės.

5. gaminti lenkiant: Šitas lankas Ipolito riẽstas. Jų senis gražias lazdas moka riẽsti. Riẽčia kriukį. Tu gi ir stalius, ir krosnius, ir kibirus štai rieti.

6. lenkti (per sąnarį): Kumet krampis trauka, reik pri subinės koją riẽsti. Koją riesti negaliu. Viščiukai, būdavo, galvutes riẽs riẽs i dvės. Žiūriu – jau rankos riẽčiasi.

7. daryti sulinkusį, susitraukusį: Jauni da auga, mum jau kupron riẽčia. Dabar jau riẽčia krūvon, sustingę kaulai. Ką jau čia daug norėt iš seno, kad jau senystė krūvon riẽčia. Tai matyt, kad buvo tie pinigai velniui paskirti, užtat jį. ir krūvon riesdavo. Mane į kamuolį riẽčia. Ko tus senius riẽta į kromą?. Į kuprą riẽčias nuo sunkumų. Senstam ir prie žemės riẽčiamės. Riẽsiesi [sušalęs] į krūvą. Kiaulis nuo šalčio riẽčias. Tų darbų daugybė, o laikas riẽčiasi (mažėja) .

8. ritinti su grėbliu (vasarojų, dobilus) į plekus, pėduoti: Pirma avižas reikia riẽsti, o paskuo krauti į kupsčius arba statyti į žalnierius. Jau pabaigėm riẽsti paskutinę pradalgę, galėsiam pradėti statinėti. Vasarą riečiau avižas, miežius. Eikit jūs trūstis, o mes dar nueisim avižų riẽst. Riẽsti varstą (vasarojų) .

9. atlenkus apsiūti: Aš riečiù siūlę, o tu riẽsk skepetą.

10. supti, juosti: Riẽčia krūmai visą gyvenimą. Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia. Parko kraštus rietė maumedžių ir liepų alėjos. Paliūnes rietė putinai, šaltekšniai. Giminietis susirietęs visą lauką rietęs. Jau rietėlė pradėjo mun aplinkuo piršto nago riẽstis. einant siausti, supti: Stumbras taip įniršo, kad jau nebežinojo, ką pulti, nes jį iš visų pusių rietė bajorai.

11. sukti, tęstis, eiti vingiu: Prie Simokų Šešupė šonu riečia visu (prieina, siekia) . Toli buvo matyti baltas, suplūktas takas, vingiais rietęsis kalvon. Karpatai riečiasi lanku nuo Dunojaus iki Dunojaus. Tas upiukas riẽčiase ant girios. Upelė riẽtės apsuku to kalno. Tenai riẽtas kelias an sodos. Riẽtas tas kaimas aple Girdiškę. daryti (vingį): Vingį riẽsti.

12. vyniotis augant: Ką kalbėjo apvynėlis, ant smaigo riesdamas?. Apvyniai riẽčias aplink kartį.

13. smarkiai augti, plėstis, šakotis: Baltelksnis labai vislus medis: iškirsk, tai vėl riẽčia. Rietenos riẽčia žeme. Tuos ūgius vis nukarpau i nukarpau, o jis vis riẽčia i riẽčia. Kad tu manę neprismeigsi, aš. žemužėj riesiu. Po sodelius, po darželius apvynėliai riẽtė. Pas savo motinėlę, pas savo sengalvėlę palieju riečiaũ. Skauduliai toliaus riẽčias (plinta) . leisti, auginti, skleisti: Lylio, sėsi linus sodindama, lylio, aukit stomenykai, lylio, rieskit šaknis sieksninykes. Apynys riẽtė ploną lapelį, ploną lapelį, aukso spurgelį.

14. smarkiai eiti, bėgti: Nes kailį savo palydėt nemėgo, taigi jau rietė, kaip įmanydams. Drykt nuo šieno, kailiniukai kaip man siūti, na, ir dui į kojas! Pradžioj riečiau gerokai. Jis gali riesti kaip zuikis. Turėjau gerai riẽsti, kol išriečiau nuo to senio. Neriesk taip, kaip koks pasiutęs šuo. eiti, vilktis: Jeigu tik sekmadienis, tai jis ir riẽčia pas mus. Neriẽskias su purvinais klumpiais į pat alkierių. Ir riẽsis kaip žirnių kirminas.

15. einant imtynių, versti, lenkti prie žemės: Jį galit trise riẽst – nesuriesit. smarkiai spausti, varginti: Pats jis jau buvo riečiamas kaip spirginama šikšna, nes juk degė visa Vokietija, gruzdėjo jo lizdas. Ar atvažiuodavo kas su prastu žmogum pasiguost, ar paklaust jo, koki vargai, rūpesčiai jį riečia. Lapės ir zuikiai, riečiami bado, slankiojo aplink sodybas, ieškodami maisto. Su pyliavoms riẽta i riẽta. Menkai riečia. Daug riečia. | Krienus neši prie burnos – tep ir riẽčia (labai stiprūs) .

16. meluoti (gražiai pasakojant), perdedant pasakoti: O jis kad pradėjo pasakot ir riẽst. Bepiga senam meluot: jaunam sunku, o senas beriẽčia – vis už teisybę pasiliks. Būdavo, pakraipys galvą ir iš niekur nieko pradės naują baiką riẽst. Rietì, Motie, nei tep buvo nei ką! Kartais nesuprasi, kada Benas teisybę sako, kada niekus riečia. Meistras ne tiek lošia, kiek anekdotus riečia ir šiaip apie gyvenimą kalba. Mane laikė geriausiu pasakorium, mokėjau riesti kaip niekas kitas, bet prieš jį nutilau.

17. vaduoti, gelbėti: Beriẽsdamas arklius, kitas ir galą gavo nu vokyčių. Ėmėm riẽsties, riẽsties, vos beišrietėm sūnų iš kalėjimo. Riẽstis iš bėdos.

18. prašmatniai, prabangiai ką daryti (rengti, statyti): Tą vieną dukterį teturia, tai nežino, kaip beriẽst. Matyk, kokį mūrą riẽčia!. Mes tartum neblogiau už juos uždirbam, o teip riẽstis nėr iš ko.

19. dėtis, vaizduotis: Jis riẽčias dideliu ponu. Jis dideliu viršininku rietėsi!

20. gretintis, meilintis: Kam reik riẽsties pri vedusio žmogaus.

21. godžiai valgyti: Su pasigardžiavimu smagiai rietė kumščio didumo kąsnius.
abù galù riẽčia. pyksta, aikštijasi.
į [óžio] rãgą (pýpkį) riẽsti smarkiai spausti, varginti: Jau ūkininkus visai riẽčia į rãgą. Tos skolos jau mane visai į óžio rãgą riẽčia. Jis mus į pýpkį riẽčia.
nósį (kuõdą, sprándą, úodegą, skélturę) riẽsti [aukštỹn, aukštaĩ, į vir̃šų, danguñ] didžiuotis, puikuotis: Matai, nósį riẽčia: nenori susitikt net su gimine. Nors ir senas, sprándą riẽčia, ir gana. Sprándą riẽčia, kalbėti nenori. Kuõdą riẽsti. Neriesk aukštyn nosies – gali nulūžti. Riẽta riẽta nósį mergelės, ale vaikiai kaip prigauna, taip prigauna. Dar tik piemenė, o jau nósį riẽčia. Jis visada taip aukštaĩ nósį riẽčia, su prastu nekalba. Petras labai riečia nosį: kai eina – atrodo, ir žemės nemato. Neriẽsk nósį danguñ – dar nusimuši. Riečia nosį kaip kukutis. Riečia nosį kaip žąsinas kaklą. Didelis čia daiktas, neriẽsk uodegõs! Nu ko teip rietì skélturę lyg pulko vištų gaidys. Neriesk į viršų nosies, nes gausi lupt, ir viską sužinosi!
prie žẽmės riẽsti varginti, išnaudoti: Tavi, biednas žmogau, spauda, riẽta pry žẽmės.
úodegą riẽsti gretintis: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukų uodegą riečia.
antriẽsti, antriẽčia, añtrietė.

1. apsukti, apvynioti: Šunenų antriestaĩs batais i pūslėtais surdutais buvo žmonys senovėj. Antsirietė gyvatė ant kaklo i pasmaugė. Ant liežuvio antsiriẽs tau gyvatė.

2. užlenkti: Antriesta blužnis kiaulės būna pryš speigus: antlenktu galu.
uostùs antriẽsti pasipūsti: Matai, uostùs ančriẽtęs mauna sau.
apriẽsti, apriẽčia (àpriečia), àprietė.

1. apvynioti, apsukti: Merga àprietė galvą su kaspinais. Liuob apriẽs aplei visą galvą bukietus išpurėtus. Paėmei žalią medį, teip šitai àprietei, o čia įverti šniūruo ta skylė tur palikti. Apriẽsti reik puodus su tošėmis. Ko čia apsirietei kaip gyvatė apei kelmą? Diedas seniausias guli, tris kartus aplink ugnį apsriẽtęs. Paskui buvęs naras įlindęs į dugną ežero varpo pažiūrėti, atradęs, bet tiktai ant jo širdies buvęs žaltys apsirietęs. Iš po akmino iššoko velnias, pasivertė į žaltį ir apsìrietė artojui ant kaklo. [Žaltys] apsiriesdamas parspaudęs visas tas septynias puodynes.

2. suvynioti, susukti (apmatus ant veleno): Apriẽsk riestuvą su apmazgytuvu. Ilgai jos triūsia, kol apriečia rietimą ir viską galutinai sutvarko taip, jog galima pradėti austi. Jau àpriečiau devynis lankus austi. Šiandien abrūsus ir apmečiau, ir àpriečiau, ir suvėriau, liko tik užmazgyt ir aust. Vakar àprietėm valakninę, o dar tik dabar veriam nytysna. Metimą àprietėm, aust nė nepradėjom. Kai vakar rietėt milelį, ar gražiai apsìrietė? Jau kelinta diena kap apsìriečiau, o dar vis neaudžiu.

3. apglėbti, apimti, apkėsti: Man rodosi, kad kiekvieną tų auksuotų paminklų velnias aprietęs tupi. Ana. buvo dideliai nusigandus ir, aprietusi savo vaikus, gulėjo. Ta katė gulia, vaikus apriẽtusi. Aprietusi (prisispaudusi) laikau piningus, kad vyras neužeitų. Apriẽtęs gulia, nė pats ėda, nė kitam leida. Giminietis susiriẽtęs visą lauką apiriẽtęs. Senas senelis susirietęs visus laukus aprietęs. Grūdais aprietęs gulia, juo pelės neėdančios. Aprietęsis tūris, ka nematyčio kartos. Žaltys, apriẽtęsis kiaušius, gulia.

4. einant apsiausti, apsupti: Neprietelius apeiti, apriẽsti. Àprietė į rinkį ir tujau nutvėrė vagį. Mūsų pulkas gavo uždavinį apriesti priešo sparną. lanku apeiti, apvažiuoti: Ant kalvelės Dainius pasuka vairą, kombainas gražiai apriečia kampą.

5. aplink apdėti, aptraukti, apvesti: Vidurė [je] tos rūmės buvo ketvirtainiška lova, žemių išpurentų par uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu par vieną ar du rąstu apriesta. Ties durimis galinėje sienoje buvo didelis baltas apskritimas, apriestas juodu ratu. Tamsiose, ilgomis blakstienomis apriestose akyse buvo nejaukumo ir susirūpinimo. Ir paskui juos mūru aprietė labai veikiai. Mėsos kubilas geležies lanku apriestas.

6. apaugti. Didelę šaką nupjovus, negreit apriẽčia nauja žieve. Kai kiškiai nugraužia, labai blogai roną apriẽčia. apipjauti: Apriẽsk rantį, kad nekristų drotis nu suveržto klumpio.

7. būti išsidėsčiusiam aplink ką, apjuosti: Žvilgterėję akim da toliau, išvysme miškus, girias, kurios apriẽčia aną plotą. Anykščių miestas kalnais apriestas; viduriu Šventa upelė teka. Reikėtų paminėti Birutės kalnelį, … aplinkui kaip vainiku apriestą pušėmis. O tų žiedelių ilga eilė glaudžiai laiko stiebą aprietus. Mus apriẽčia Reseinių rajonas. Miestą (miestas) mūsų purpura aprėdytais ir toli ir plačiai svindančiais tuntais aprietė. Idant mes …, nukėlę visokią sunkumą ir nuodėmę, kuri mus àprietė, tekėtumbime ant kario, mumus parėdyto. Tas kelias biškį apsriesdavo apie ežeriuką. Apsìriečia aplinkui ganykla. Veižas. čia apsìriečia aplink.

8. atriesti 3: Apriẽsti, t. y. siūlę apsiūlėti. Siaura ryzeliūte kad apriẽstum [siuvinio kraštus].
atriẽsti, atriẽčia (àtriečia), àtrietė

1. užlenkti, užriesti: Atriẽsk aukštyn naginės nosį. Vaikų pagaudinės ragės buvo su atriestoms pavažoms. Pylinas uodegą atriẽtęs. Tavo visos kiaulės trumpais atriestais snukiais. Žmogus atarietė trinyčių skverną, bet kaip tik čigonas šoko, šis paleidė, ir čigonas plumpt žemėn. Atriesta apikaklė. Lai ans tur devynias noses ir vien kiteip atsiriẽtusias, aš eisu, by turtingas. Senovės batai buvo vis atsirietusiais galais. Tavo ir liežuvis atsiriẽtęs bemaluojant. atversti, atlošti: Reik stipriai atriẽsti pakaušį.

2. sulenktą atitiesti, atlenkti: Štai, atriečia [toks ponaitis] atgal nykštį. Atsirietė pirštai po operacijos. O numazgokit kojas jūsų ir atsirieskit (atsišliekit) po tuo medžiu.

3. atlenkti, atsiūlėti, apkraštuoti: Siūlę atriẽsk siūdamas. Siūles atriesti. Skepetą. atriẽsti. Nusipirkus skarelę, reikia kraštelį atriẽsti, kad nerykštų. Reik tas nosines atriẽsti. Nosšnimstį (nosšnypštį) atriẽsk. Motina àtrietė mano marškinius. Audimą vis reik atriẽsti, šiaip jis išrykšta. Mun išeit nosinelis, aš ir atsìriečiau.

4. atraitoti: Rankoves atriẽsti. Dabar artinasi budelis … atriestoms rankovėms. Atriesti galai (atvartai) . Kepurės antskrebus atsiriẽsti. Rankoves atsiriẽsti.

5. atvynioti, nuvynioti: Audimo ritinį atriẽsti.

6. atgrėbti nuo krašto: Kai atriẽsim visą pievą, tada nešim šieną.

7. ateiti, atsivilkti: Àtrietei, tai pasėdėk dar – ką gi namie veiksi. Ko beatsìrietei teip vėlai? Ko tas bebuvo atsirietęs?
antraĩp klišès atriẽsti primušti: Antraĩp klišès atriẽsiu, jei girdys [girtuokliai] vaiką.
įriẽsti, įriẽčia (į̃riečia), į̃rietė

1. užvynioti ant veleno metmenis: Įriest audeklą. Driką įriesti. Įriẽsk audimą į stakles, ant riestuvo. Kai inrietì, tada galą razpjauni paėmus, po vienam siūleliui inveri nytysnan, o po du skietan. Vakar apimetė, šiandien į̃rietė, rytoj suvers nytys ir skietan ir pradės aust. Mes šiais metais į̃rietėme penkias sienas kelninio. Dvylika sienų drobės buvo iñriesta. Į̃riečiau keturiasdešims aršinų, nežinau, ar suspėsiu lig pavasario išausti. Į̃rietė audeklą į riestuvą. Buvo įriestas audeklas. Kai randi metant audeklą, tai reikia sakyt: „Kas liks, tegul bus ataudam“. Ė jeg [randi] riẽčiant, tai [reikia sakyti]:
„Mačiau, pakrūmy kiškis striunas taiso“. Aš viena audiklo neįriẽsu. O turėjau svetimą audeklą įsirietusi austi. Insìrietėm penkias sienas, ale, kada išausma, nėr žinios.

2. išlenkti, išriesti (sprandą, uodegą): Eina lyg eržilas, sprandą įriẽtęs. Boikus, riebus arklys neša galvą inriẽtęs. Arklys, inrietęs kaklą, vis žvingina ir žvingina. Intriẽtęs uodegą. Kad įeina įsiriẽtus, kad įlekia!

3. įbrėžti, paženklinti: Muno šaukštas buvo į̃riestas. Kiekvienoj krasėj buvo įriesta numara.

4. išplisti, nusidriekti: Tie ežerai kitąsyk buvo daug didesni, bet dabar jau iš visų šalių samanos, toli įriẽtusios, juos sumažino.

5. įveikti: Nugi mūsiškiai svečius iñrietė. | Aš vienas šitų kopūstų neįriẽsiu.

6. pasakoti, postringauti: Jis gerai iñriečia pasakas.

7. įsilipti, įsiropšti: Tas puodžius šoka įsirietęs tam erškėčių krūme, visas susibadė, susidraskė. Beregint velnias įsirietė į užgintą medį ir, gali būti, pradėjo griaužti jo obuolius.
išriẽsti, išriẽčia (ìšriečia), ìšrietė

1. išvynioti: Ižtiesiu, ižriečiu. Išriẽsk driką iš riestuvo ir pataisyk, kur silpsta audimas. Aust pabaigėm, dabar reikės audeklą išriest. Jau aš audeklą ìšriečiau.

2. išlenkti: Buinas, riebus, blauzdos ìšriestos, išklypusios. Baimė netekti gero darbo išrietė, iškuprojo nugarą. Išriesta nugara kaip katino uodega. Arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę. Senis staiga krūptelėjo visu kūnu, išrietė krūtinę į viršų, pasikėlė ant alkūnių.
išriestaĩ. Kardai rymionių buvo išriestaĩ dirbti, išriestais galais. Kaip veda, to kumelė kad išsìrietė, kad graži! Eina išsiriẽtęs, lyg per vandenį brisdamas. Valkiejai vaikiai moka išsiriesti par stutę, par mintuvus, paspyrus nosį į mintuvus. Vitingst ir išsirieta. išsikreipti, išsigaubti: Apatinis sienojis baigia išsiriẽsti. būti nusidriekusiam lanku: Į tave žvelgs pilkas gruodžio dangus, pliki pagriovių krūmai ir toli akiratyje išsirietusi juoda girių juosta.

3. lenkiant pagaminti: Pavažos ìšriesta. Iš seno medžio kriukio neišriẽsi. | Primerktomis akimis jis vaizdavosi riebų dvejetuką, išriestą savo pažymėjime.

4. išsiristi, išlipti: A negali iš tos lovos išsiriẽsti, ka nekeli?

5. išaugti, nusidriekti: Kap miglynas ìšrietė rietenos. Žiūrėk, kaip toli mūsų dyniai ìšrietė. Jie. išriẽs. Išžels žalia žolužėlė po mano staklelių, išriẽs dobilėliai po pakojėlių. Kad lapai leidžias (aba išsiriečia), žinote, jog arti yra vasara. išleisti, nudriekti, išauginti: Rietenos per sieksnį daigus išriẽčia.

6. išsukti, išvaduoti: Advokatai vos beìšrietė [nuo bausmės]. Išriesti arklius iš vokyčių rankų yr sunkiau negu įduoti. Išsìriečiau be teismo, be nėko. Kad tik kaip nors jie iš tos skolos išsiriẽstų. Ans išsìrieta ir išsìrieta nu ratų dirbimo.

7. prabangiai, prašmatniai ką padaryti (aprengti, pastatyti): Ìšrietė, ištaisė kaip kokią lėlę. O Dzidorius namą gražų išriẽs – žada gyvent su broliu po vienu stogu. Kupiškio miestas vienodai išriestas, tarp kalnelių, tarp slėnelių vienodai išriestas. Ji tai vis vaikščioja išsiriẽtus. Kieno gi veseliõs taip išsìrietei?

8. išsakyti, išringuoti: Gudriai prisimerkdamas, išriečia ilgą klausimą.
gar̃nį išriẽsti. kojas užversti.
mẽšką (meškõs) išriẽsti atlikti tam tikrą gimnastikos pratimą: Tęnai viseip kūlio reikia parvirsti, meškõs išriẽsti.
sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina, išrietęs sprandą, kaip didelis ponas.
nuriẽsti, nuriẽčia (nùriečia), nùrietė

1. nuvynioti, nurišti: Audimą, milą nuo ritinio nuriẽsti. Nuriẽsk audimą nuo riestuvo. Seserėlė mano, lelijėlė mano, svočia nuriẽs kaspinėlius ir rūtų vainikėlį. Oi sesyte, jaunuolyte, neduok rankos žalnierėliui: žalnierėlis šalbierėlis nuriẽs tavo galionėlį.

2. išlenkti, nulenkti: Zaras nueis, uodegą nuriẽtęs, o jis ir liks. Praėjo pro muni, nosį nurietusi į šalį.

3. lenkiant padaryti, pagaminti: Nuriẽsk man lazdą.

4. nudrykti, nutįsti: Tuose ežeruose pagavo samanos pirmiausiai augt, o po tam iš čia vis tolyn nurietė. Ja jūs mane. neprismeigsit, žemuže nuriẽsiu. [Taukų žvakei] bedegant, šalyje suburbėjo tokia lyg skiedra ir po tam kaip garbana nusirietė žemyn ir ilgą laiką nesutirpo kaip kiti taukai.

5. nupasakoti, nusakyti: Tas jų Jonas jau kad nuriẽs ką nors, tai net gražu pasiklausyt. Tai gražiai nùrietė jis baiką. Kad prisimintau, tai gražiai nuriestáu pasaką.

6. nupjauti, nukirsti: Per dvi dienas tiek rugių nenuriẽsi.
pariẽsti, pariẽčia, pàrietė.

1. pasukti, pavynioti: Ausdama atleisk lydį, kad galėtum pariesti į antrą riestuvą, kurs žemiau.

2. padaryti lenktą, pakumpinti: Dalgio koją tik kalvis tegal kalvė [je] pariesti. Plūguo norago netura iš ko pariẽsti. Kai lekia vilkas, tai uodega jo vis ištisa esti ir galelis bent kiek viršun pàriestas. Al uostelius visi laikė, neskuto, a senas, a jaunas: ans sau vieną pariẽs aukštyn, antrą žemyn. Sugriebė pelėda su savo pariestu snapu ir sukapojo žiogelį. Visi velniai ka lėkė, ka lėkė, uodegas pariẽtę. Bėk bėk, žirgeli, pariesk sprandelį. Visų nagai in save pariesti. Mano bernelio ūseliai pasrietę. Riestsnapių kiaulių snukis kaip pypka pasirietęs. Tas [linų kultuvės] galiukas pasiriẽtęs biškį, tai ka devė, ka devė par tas [linų] galvikes! Pasirietė linų galūnės, kad kiaurai neiškirtai su brauktuve linų. Bėga zuikis, nosį pariẽtęsis.

3. sulenkti (per sąnarį): Į vandenį įkritau, sustyrau, tai kairę koją nepariečiù. Vieną koją jis. turėjo parietęs, kad ne taip būtų nuobodu stovėti sargyboj. Levukas jau sėdėjo užkrosny, parietęs kojas po savim. padaryti nelankstų, pritraukti: Tarpukalėdžio vakarais kuodelio neriečia, ba bijo, kad nepariest avytėm kojų. užversti, užkelti, atlošti: Devyniagalvis galvą pariẽtęs viršun i klauso.

4. pasidaryti palinkusiam, susitraukusiam: Tau pilvą sopa, kad vaikščioji pasriẽtęs?

5. palenkti (drabužį): Vaikuo marškinius pàriečiau, kad nesušlaptų.

6. pasidaryti (lenkiantis): Sviru lingu medelis, pasirietė lapei ragutelės.

7. pameluoti, papasakoti: Pariẽst moka.
juokaĩs pasiriẽsti smarkiai juoktis: Pasìrietė juokaĩs visi, jo pasakų klausydami.
kóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina, koją parietęs.
nósį (nósę) pariẽsti pasipūsti, išpuikti: Švelnienė jau ir teip gurklį pučia, o dabar tai ir nósį pariẽs. Nósę pariẽstum, daug uždirbdamas. Ko daba vaikščioji, nósę pariẽtęs?!
posnãgą pariẽsti. mirti: Tas jau posnagą parietė.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus! O mes kaip paršeliai lakstom aplink, úodegas pariẽtę.
parsiriẽsti, parsiriẽčia (parsìriečia), parsìrietė. pareiti: Iš vakarelio parsìrietė auštant.
pérriesti.

1. riečiantis iškreipti, susukti: Párrietęs strėnas begaluodamos, dabar serga. Kad duosiu su mietgaliu, ir pársiriesi. Irutei reik žuvies taukų – pársirietusi (susisukusi, sunykusi) visa. Parsiriesti (pasirangyti, kitaip susiriesti) reik, pilvui skaudant, ir pareis. Juk toks vyras kai užmeta bitką, karvė eina pársirietusi, dvilinka.

2. iš naujo atlenkti, atsiūti: Pati rietės padelkas, reik párriesti.
prasiriẽsti, prasiriẽčia (prasìriečia), prasìrietė išsirangyti: Čia Babrungas prasìrietė ta vieta.
pririẽsti, pririẽčia (prìriečia), prìrietė

1. daug privynioti ant veleno (metmenų): Kad prìriečiau audeklo, nežinau, kaip ir išaust reiks. Apmesta drobe nū pririẽsim stovus. Prìrietėm pilną volą audeklo, kada ir išausiu.

2. lenkiant pakreipti artyn: Reikia pririest dalgė prie dalgiakočio. Štai jau pusvalandis, kai siuvėjas laiko pririetęs meistrelį prie gluosnio.

3. sulenkus per sąnarį prispausti: Liepiau koją jam pririẽst įr jau daugiau neištiest. Iki smakro pririetęs kojas, rinkdavau iš padų usnių dyglius. Gulėjo jis, pririetęs prie krūtinės galvą. padaryti nejudrų, pritraukti: Ana ir vėl susgando, jai ir kitą kojelę prìrietė. galėti kiek palenkti: Strėnų nepririetu po virtimo.

4. lenkiantis žemyn, pasiekti: Kad reiks rauti, negalės prisiriesti – tokie būs menki linai. Storiausi, neprisìrieta pri žemės. Lapė prisirietė ir pakando alksnį slastūse. O kaip kiaulė nelabai mikli prisiriest, negali inkąst, tai tas tuojaus išsitraukė tą peilį iš už aulo, tuo tai kiaulei in šoną.

5. būti prie ko lanku prisišliejus: Pilkalnis yra 120 m ilgas, su abiem galais prie Ekytės su medžiais apaugusios krantos prisirietęs.

6. prikabinti, pridėti: Lašinių rieklės prìriestos dvare. Prìriestas riekles tur šakalių, o su virbais cypina (kūrena) .

7. priaugti, išsiplėsti: Jie pasisodino aviečių, tai ir į mūs sodą prìrietė. Ta vyšnaitė visa pririẽtus buvo tų žolių, jau ją nustelbė.

8. priversti, prispausti: Aną jau nepririẽsi pri darbo: slinkas yr, bestija. Prìriečiau velnį kartą skolą atiduoti. Jos nepririẽsi nėkaip galvos šukuoti. Ar galės pririẽsti žmonis šiaudus ėsti? Sovietuose gerai – ten iš karto nuvertė visus ponus, ir dabar kita kalba. – Ech, kad taip pririetus juos čia! Čia manęs vos bėda nepririetė.

9. prisirengti: Pakol tu prisiriẽsi daktarą parvežti, ligonas ir numirs.

10. pripasakoti, primeluoti: Pripasakojo, prìrietė būta ir nebūta. Pririẽs diedas visokių baikų. Eikit, vyručiai, namo: prìrietėt baikų ing valiai.
suriẽsti, suriẽčia (sùriečia), sùrietė.

1. susukti (į gumulą, ritinį): Kai jau baltos [drobės],
išplauni, sukočioji dvilinką, tada surietì gražiai rietiman. Sùriečiau tabaką papužiukais. Armonikinį sijoną, suriestą į pavalkus, laikydavo skrynėse. Ažudengtė (užuolaida) suriečiama, suvyniojama. Ir suriesi juos kaipo rūbą, ir bus atmainyti. Riestum riestum dieną naktį, Dievo diržo nesuriestum. Plonas drobes susiriečiau į margą skrynelę. atsiraitoti: O tai aš čia tai liuobu braidysu, bėgsu, lig kelių kelnes susiriẽtęs.

2. susitraukti, susirangyti: Šuo susiriẽtęs rangso, guli. Susiriẽs [vaikas žiemą] į kamanikę i gulės pri šeimanto. To [je] šalto [je] trobo [je] guliu susiriẽtusi. Turbūt vaikui pilvą skauda, kad jis, susiriẽtęs į kamuolį, vartosi ir kniurza. Nuo šalčio susirietęs kaip žirnių kirmis. Pamačlyva ranka pasidaro nuo įkišimo į skruzdėlyną arba nuo įdėjimo į vidurį gyvačių, kada jų daug susirietusių ratu guli.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antriesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x