antlyti

lýti, lỹja (lỹna, lìja), lìjo

1. kristi lietui, būti lietui: Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas. Ar jau nustojo lìję? Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lýt. Su saule lỹja – grybai digs. Kad lietus lýdamas nulýtų, paskui pagada būtų – dabar tik dulkia ir dulkia. Lìs lìs – neužturėsi. Šiandieną lỹna, o rytą ar belýs? Da smarkiai lỹ [ja]. Lýdavo prilýdavo, kad nė išbrist, nė išeit. Važiuona su dviračiais žmonys – gėdas lýti (nelyja, kad būtų galima važiuoti dviračiais) . Miške bebūvant, pradėjo lýtienai. Prasidėjo lỹjamas laikas. Kai važiavome per Lažus, tai buvę lýta. Būriais eita lydamà, o mums neužlyna. Baisus lytus – net pliauška lydama. Jau kelinta diena kaip lỹna, ir galo nematyti. Bangus lietus pasiūkstėdamas lỹna visą dieną. Išeinu į lauką, ogi belynąs šiltas lytelis. Vakar lìjo, dulksmu varė. Ledais lìjo, sukapojo stogus. Lỹna pilnu lašu. Būs ir belynantì, kad reiks į Šates eiti. Viena diena sausa ir saulėta, kita išaušta ūkanota ir lynanti. Rudenį kiauras dienas būna lynanti. Naktis lynantì baisiausiai. Kas gali lynančio eiti? Kur dabar eini lynančiõ [je] – sušalsi, sušlapsi kaip žiurkė. Koks čia arimas lỹnančioje. Ko tu, vaike, ėjai par tokią lỹjančią? Ar aš galiu eiti lyjančiõ [je] (lyjant) ? Lynantys buvo metai. Kaip tik lynantèsnė (lietingesnė) vasara, taip brangesnės uogos. Lauke belyjanti, lauke besninganti, gale lauko mergužėlė manę belaukianti. Lỹja. – Kur tau nelìję! Jau lìja. Tai, sako, gẽra, kad lìja šiltas lietus. Nesa po septynių dienų duosiu lyti ant žemės. Lìja kap iš maišo. Lỹja kaip iš viedro (smarkiai) . Lyja kap an sauso šieno. Lyna kaip ant šunies. Lys, ka i katės kniauks (labai lis) . Bene mes iš molio, jug neištišime, ne kraujais lyja! Kur lyja, čia ir laša. Lyjant pjausi, pagadoj valysi. Su saule lỹja – karalius pinigus skaito. Lietaus metu ir iš dūmų lỹja. Lỹja. – Bene tavo duotą ryja? Ar lis, ar snigs, o mylimą turiu atlankyti. Katrė verkė, kaip lietus lijo.
lytinaĩ. Lytinaĩ lijo.

2. tankiai, gausiai kristi, byrėti: Ten linksta vyšnių šakos, baltais žiedais ten lyja. Degančios trobelės žiežerbos lyte lijo. Kulkos kap lytè lìjo žemyn. Iš viršaus lyjanti šviesa viską dažė rausvai. Prieš blogus metus žvaigždėm lỹja. Rugiai pjaunant net lỹja (byra grūdai), kai suimi rankon. Ledais lyja. Akmenimis lyja. Baronkom lijo, pyragais snigo. Ašaros lytè lìjo (bėgo) . Akys mirksi, ašaros lyja, negaliu dabot an ligonį. | Svietas kai lietus tik lỹja (eina) pilnu keliu kermošiun.

3. būti, mirkti lietuje: Kas bus, šienas (javai) lyja! Tokie rąstai storiausi lỹna kelinti metai. Medžiai lỹna, toros griūna, kas čia būs! Vakar lijáu kiaurą dieną ganyklose, tu lynì šiandieną, rytą lýs mama darže. Stovėk, šalk, lyk be reikalo – geriau eisu numie. Miške mes mirkome, smarkiai lyjami. Tekilsta juodas debesėlis, telyna lankoj šienelis.

4. lietui merkti, šlapinti: Šieną lyja, sulis – į daržinę vežkim! Lauke lìja ma [no] žolę. Visi lietūs mane lijo. Tegul kelias debesėlis, lija lankos šienelį. Ne lietelio lytas, ne sniegelio snigtas. Ko raudoni skruosteliai? Ar vėjo pūsti, ar lietaus lyti, ar šalnelės šalnoti?

5. leisti nukristi, nusileisti (su lietumi): Tada davė … lyti sierą ir ugnį … iš dangaus. | Rasokiat, dangūs, iš aukšto ir, debesys, lykiat teisąjį.
antlýti.

1. užlyti: Ka būt neantlìję, neantlìjusi, būt išdžiūvę rugiai.

2. lietui sušlapinti: Antlìję rugiai gerai augs.
aplýti

1. sušlapti nuo lietaus, sulyti: Neik – aplýsi. Tims batviniams nebūtų blogai, ka aplỹtų.

2. sušlapinti lietui: Šieną, javus aplìjo. Užkyl juods debesėlis, aplys mano šienelį.
atlýti

1. atmirkyti, atidrėkinti lietui: Lietus atlìjo žemę, gal arti. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai. Atlytuose arimuose sužaliavo želmenys. Gerai arti – pūdymą atlìjo, minkštà. Kad atlýtų žemę, gal linų ir būtų. Dabar tai jau atlìjo žemę – liūgai tik stovi. Kiek čia to lytaus – nė žemės neatlìjo. Atlýta žolė nesausa, tai ko ji. daba galėtų nėst?

2. atmirkti, atidrėgti nuo lietaus: Atlìjo žemė, batvinius jau galės svadinti. Dabar gera akėt, bo žemė atlijo.

3. atbūti lietui: Vasara sausa buvo, bet dabar atlyja ta dalia.

4. ateiti lietui: Ar jauti atlyjant? Žiūrėk, lietus kad atlỹja – nesimato miško. Palauk, atlìs (ateis lietus) ir čia. Žiūrėk, kad atlyja nuo Vaiskūnų – nė dangaus nebesimato. Atlỹja lietus per pačius pietus. Atapučia šiauras vėjas, atalyja skaudus lietus. Atlyja lytutis.
įlýti

1. patekti lietui į vidų: Pro kiaurą stogą įlỹja vidun. Kad įlỹna, rugiai dygsta aple ryšius – būs juoda saldi duonelė.

2. įmerkti lietui: Kelias įlytas, molinas. Įlìjo dideliai kūgius. Šiemet šienas labai įlýtas, tai bus nesveikas avims liuobti. Žemė įlytà, ledoka art, palauk, kol apsus. Dirva įlyta, tai negali nei beįeit.
įlyjamai. Įlyjamai tur lyti.

3. įmirkti nuo lietaus: Dabar inlìjo žemė.

4. būti įplaktam, įmuštam lietaus: Dobilai įlyna į žemę, ant šalnos sėjant. Geri paauga dobilai, įliję į žemę.

5. pradėti lyti: Jeigu jau įlýs [Brolių miegančių dieną] – i lýs septynias nedėlias. Jei įlýs į šventą Lauryną, būs geri metai.

6. įsitraukti lyti: Gerokai įsilijus, pakilo vėjas. Rudeniop, kai įsilìjo lietūs, tai dirvon negalėjom įeiti. Kol neįsilìjo, bėk namo. Maža lìja, gal insilìs. Par naktį įsilijo, ir šiandie pila kaip iš viedro. Kano ar įsilìs, laščioja po truputį. Kai insilyja, tai nebemalonu Birštone.
išlýti

1. kurį laiką lyti: Kartais visą dieną išlỹja. Tuo pradėjos kiaurą dieną išlìjo.

2. iškristi lietui: Daug lytaus išlijo, daug giedros iškaitino, daug sniego iškrito. Lietus iš dangaus be nor išlýti. Nevalioja išlýti, ir gana. | Ta migla išlijo. Iš išlyto (lyjant nukritusio) vandens pasidaro valkos. Išlytasai vanduo nubėga šiaudais žemyn. Išsilìjo išsilìjo, gal pabūs graži. Rodos, mums neklius, išsilis ant vietos. Lỹja ir lỹja, regis, kaip ten nebeišsilýt per tiek laiko. pasidaryti tuščiam, be lietaus: Debesis išlìjusi. Išsilìjo debesėlis. Šitas debesys jau visai išsilìjo. leisti nukristi, numesti su lietumi: Iš kur tu toks atsiradai: gal iš dangaus išlýtas?

3. lietui išmirkyti, apgadinti: Išlytame vieškelyje klimpsta mašinos. Išlýtas šienas. Išlìjo lietus kviečius. Išlytų rugių tamsi duona. Šįmet duona praskysta, ba išlytas grūdas. Išlìs lietus uogas, nebesaldžios bus. lietui išblukinti, išbalinti: Ir [vainiko] kaspinų dar neišlijo lietus. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta raudona. Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji lytaus išlyta, vėjo blaškyta. lietui sumerkti, sušlapinti: Karvėms nugaras išlýs. Visus labai išlìjo.

4. išmirkti nuo lietaus; gavus lietaus sugesti: Kai tie rugiai išlỹja, tai nė skalsos nėr. Išliję rugiai ir išdžiūvę juo pasiduoda nukulamys. Tumingi miltai neišlijusių grūdų – būs nepatižę blynai. O tu vargeli, neparvežėm dobilus, o dabar išlìs. Žiedai. išlỹna, be jokio stiprumo paliekta.
nulýti

1. praeiti trumpam lietui: Kaip linksma šildytis prieš saulę, kaip malonu nulijus lieteliui! Paryčiu turėjo nulyti – bijūnų žieduose drebėjo sodrūs lašai. Mūsų nekliudė, tik šonais nulìjo. Kelias vėl blogas, žiemą nulìjo. Gali nulýt eilutę (truputį) – niaukstosi. Už jūrelių, už marelių nulijo, nusnigo. Nulijo dargiai. Ant žalio žolyno šiltas lietus nulijo. O nulijo lietus didis. Tegu nusilìs, paskum eisim. | Žvaigždės jau žybčiojo danguje: debesis nusilijo (išsilijo, tuščias) . nukristi lyjant: Nulìjęs vanduo (lietaus vanduo) . Su lytumi nenulìjo – kas atnešė ir pametė.

2. leisti nukristi lietaus pavidalu: Nulijo … dideis ledais ant jų iš dangaus. Šitai, eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nulysiu, kokių Egypte nebuvo. Dievas davė nulyti siera ir ugni didi.

3. lietui numirkyti, nutirpdyti: Lietus nulijo sniegą.

4. lietui nuplauti: Oras švarus, dulkės nulýtos. Dabar nulyta žolė, tai karvės ėda. Išnešk žolynus laukan, nulìs, nereikės šluostyt. Senas tvoras pamargino nenulyjamais dažais.

5. sušlapinti lietuje, sulyti: Išmetė dešinę ranką prie nulytos guminės skrybėlės ir sumurmėjo. Žumbakis nuskubėjo nulytu taku prie žmonos. Šienas nulytas (gavęs lietaus) y [ra] sveikesnis gyvoliams. Tais dirvas nulìjo, suklampojo, ir nieko nėra. Pamatė visai šlapią nulytą ožytį. Aš nulytóji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji. Juodoji kepurėlė nulyta ir nudergta. Iš kur aš norėjau, iš ten vėjas pūtė, žalią viršūnėlę lietulis nulijo. Putinėli raudonasai, ko pavirtai in šalelę… Ar vėjelio papučiamas, ar lietulio nulijamas, ar paukštelių nutupiamas?. O kur baigiasi žolė, ten griūva neišbrendami mėlynių, girtuoklių, gervuogių uogienojai, jau nulyti raudonų sirpstančių uogų lietum. Žmogus kap nulýtas (nelaimės ištiktas) . Pašvęsk gerai [tą išdykėlį],
ir bus kaip nulýtas (ramus) . Vaikas išbartas stovi kaip nulytas. Jaunamartė sėdi kap nulyta (liūdna) . Žmogus kai bėdos nulýtas.

6. sušlapti lietuje: Parejo nulìję, nušlapę.

7. nukristi žemėn nuo lietaus: Avėtys nulys, nebūs avėčių tokią lytotą vasarą.

8. nueiti lietui: Nulìjo ant miško. Nulijo lietus per lygius laukus.
palýti

1. iškristi lietui: Palijus lengva bus arti. Gerai, kad lietus palỹja: žiūrėk, kaip linai auga. Nedaug tepalìjo, tik rasą padarė. Kad palyja, tada glitu ant kelio. kurį laiką lyti: Kai pradėjo, tai da ir palìs. Kad tep sau palýtų kokią dieną ir apstotų!

2. įmerkti, sušlapinti lietui: Labai kelią palìjo – šlapia, neišvažiuosi. Lytus palìjo batvinius – visi išskendo.

3. lietumi įmirkti: Jeigu pavasaris ar ruduo, tiesusis kelias palijęs, papliuręs, vandens čia kartais net iki kelių, tai važiuoji, vis didesnį ir didesnį mesdamas vingį. Dabar viskas palyna, supūna.
pérlyti

1. pereiti per ką lietui: Pérlyja per stogą.

2. permerkti ką lietui: Mane kiaurai pérlijo. Bulbos da nepérlytos (ne visai šlapios) . Perlis bernelį iki paskutinės rumbelės. Parėjau párlytas, kad nė po nagu nesausa. Pérlijo kaip katę. Nuogą nepérlyja, bet ne apsirengusį.

3. sušlapti lietuje: Párlijo, sušlapo mergelikės. Skubinuosi, kad neperlyčiau (kad nesulytų) .

4. kurį laiką lyti, tęstis lietui: Visą dieną párlijo lietus.

5. iškristi lietui, palyti: Gerai perlijo. Smarkiai párlijo párlijo. Būt gerai, kad párlytų.

6. pereiti lietui: Kol pérlis, pabūk.
pralýti

1. pradėti lyti: Oras niūkso, bet dėlto nepralỹja. Kalnų pusėje kartais debesėliai ir ištisi debesys pasidraiko, bet nepralyja.

2. kurį laiką išlyti, tęstis lietui: Kai pradėjo lyt, tai tris dienas pralìjo.

3. įmerkti, praskiesti lietui: Laukų visų nebsuarsma, pralìjo žemę. Bulves šiemet visai pralìjo. Smėlio dirvų nė didžiausias lytus nepralỹna, visados gali arti.

4. pašlapti nuo lietaus: Čia žemė sausa – nėkumet nepralỹna. Praliję keliai – neįvažiuojami.
prilýti

1. daug iškristi lietaus, daug palyti: Kada prilyja daug lietaus, pasidaro ant pievų balos. Lydavo prilýdavo – ka nė išbrist, nė išeit.

2. lyjant pripildyti vandens: Lietus prilìjo klonis. Prilýtos balos.

3. lyjant prisipildyti (vandens): Ežerai vandens prilijo (daug lijo) . Prilijo pilnas kopūstlapis vandenio.

4. lietui primerkti, sušlapinti: Lauke šieną prilijo.

5. primirkti lietumi: Miežiai dar nepriliję, greit išsistovės vėjuo [je].

6. būti lietingam: Prilynąs buvo metas, ir viskas užderėjo. Šįmet yr prilynantì vasara. Vis dar tebyra minkštas ir tankiai prilynąs oras.
sulýti

1. sumirkti, sušlapti lietuje: Ans sulìjo par lytų. Gyvoliai kuzda, dreba suliję. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis. Sulijo kelias, nebdulkės.

2. sumerkti, sušlapinti lietuje: Mus sulijo, susnigo. Užėjo labai lietus, tiek mane sulìjo – aš visa buvau šlapia. Kad nesulytum, būtum skanio šienelio. Kyla juodas debesėlis, sulis lankoj šienelį. Tave gi visą sulìs. Sulijo mano bėrą žirgelį. Nevežiau sulytų̃ avižų. Stovi po egle visas sulytas, šlapias ožiukas. Dievas sulijo, Dievas ir išdžiovins.

3. gerokai palyti: Ant Armeniškių sulìjo lytaus.
užlýti

1. palyti, iškristi lietui: Būt gerai, kad ažlýt – lietaus reikia. Dabar kai ažlìjo, tai nor bulvelės augs. Kad būt neužlìję, būčia galėjus grėbt. Oi ir užlijo skaudus lietulis, oi ir užtemo tamsi naktelė. Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, paminklais ažvaisytas šilelis atgyja.

2. ant ko lietui užkristi; sudrėkinti, sumerkti lietui: Katras lietus lyja, vis mane užlyja. Ažlìjo sausus rugius, ir ką tu darąs. Pažiūrėk, ar neažlỹja pašaly šieno. Kur lietulis lyja, rūtelę ažlyja.

3. tęstis ilgam lietui: Jeg dabar imt ir ažsilyt, tai nei vienos bulvos mes nepaimtum. Ažsilìjo ažsilìjo, ir galo nebėr.

4. užpulti lietui: Lietus mane užlijo dar namie.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lýti, </b>lỹja (lỹna, lìja), lìjo<br/>1. <span class="explanation">kristi lietui, būti lietui: </span> Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas. Ar jau nustojo lìję? Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lýt. Su saule lỹja – grybai digs. Kad lietus lýdamas nulýtų, paskui pagada būtų – dabar tik dulkia ir dulkia. Lìs lìs – neužturėsi. Šiandieną lỹna, o rytą ar belýs? Da smarkiai lỹ [ja]. Lýdavo prilýdavo, kad nė išbrist, nė išeit. Važiuona su dviračiais žmonys – gėdas lýti <span class="explanation"> (nelyja, kad būtų galima važiuoti dviračiais) </span>. Miške bebūvant, pradėjo lýtienai. Prasidėjo lỹjamas laikas. Kai važiavome per Lažus, tai buvę lýta. Būriais eita lydamà, o mums neužlyna. Baisus lytus – net pliauška lydama. Jau kelinta diena kaip lỹna, ir galo nematyti. Bangus lietus pasiūkstėdamas lỹna visą dieną. Išeinu į lauką, ogi belynąs šiltas lytelis. Vakar lìjo, dulksmu varė. Ledais lìjo, sukapojo stogus. Lỹna pilnu lašu. Būs ir belynantì, kad reiks į Šates eiti. Viena diena sausa ir saulėta, kita išaušta ūkanota ir lynanti. Rudenį kiauras dienas būna lynanti. Naktis lynantì baisiausiai. Kas gali lynančio eiti? Kur dabar eini lynančiõ [je] – sušalsi, sušlapsi kaip žiurkė. Koks čia arimas lỹnančioje. Ko tu, vaike, ėjai par tokią lỹjančią? Ar aš galiu eiti lyjančiõ [je] <span class="explanation"> (lyjant) </span> ? Lynantys buvo metai. Kaip tik lynantèsnė <span class="explanation"> (lietingesnė) </span> vasara, taip brangesnės uogos. Lauke belyjanti, lauke besninganti, gale lauko mergužėlė manę belaukianti. Lỹja. – Kur tau nelìję! Jau lìja. Tai, sako, gẽra, kad lìja šiltas lietus. Nesa po septynių dienų duosiu lyti ant žemės. Lìja kap iš maišo. Lỹja kaip iš viedro <span class="explanation"> (smarkiai) </span>. Lyja kap an sauso šieno. Lyna kaip ant šunies. Lys, ka i katės kniauks <span class="explanation"> (labai lis) </span>. Bene mes iš molio, jug neištišime, ne kraujais lyja! Kur lyja, čia ir laša. Lyjant pjausi, pagadoj valysi. Su saule lỹja – karalius pinigus skaito. Lietaus metu ir iš dūmų lỹja. Lỹja. – Bene tavo duotą ryja? Ar lis, ar snigs, o mylimą turiu atlankyti. Katrė verkė, kaip lietus lijo. <br/><b>lytinaĩ</b>. Lytinaĩ lijo. <br/>2. <span class="explanation">tankiai, gausiai kristi, byrėti: </span> Ten linksta vyšnių šakos, baltais žiedais ten lyja. Degančios trobelės žiežerbos lyte lijo. Kulkos kap lytè lìjo žemyn. Iš viršaus lyjanti šviesa viską dažė rausvai. Prieš blogus metus žvaigždėm lỹja. Rugiai pjaunant net lỹja <span class="explanation"> (byra grūdai), </span> kai suimi rankon. Ledais lyja. Akmenimis lyja. Baronkom lijo, pyragais snigo. Ašaros lytè lìjo <span class="explanation"> (bėgo) </span>. Akys mirksi, ašaros lyja, negaliu dabot an ligonį. | Svietas kai lietus tik lỹja <span class="explanation"> (eina) </span> pilnu keliu kermošiun. <br/>3. <span class="explanation">būti, mirkti lietuje: </span> Kas bus, šienas (javai) lyja! Tokie rąstai storiausi lỹna kelinti metai. Medžiai lỹna, toros griūna, kas čia būs! Vakar lijáu kiaurą dieną ganyklose, tu lynì šiandieną, rytą lýs mama darže. Stovėk, šalk, lyk be reikalo – geriau eisu numie. Miške mes mirkome, smarkiai lyjami. Tekilsta juodas debesėlis, telyna lankoj šienelis. <br/>4. <span class="explanation">lietui merkti, šlapinti: </span> Šieną lyja, sulis – į daržinę vežkim! Lauke lìja ma [no] žolę. Visi lietūs mane lijo. Tegul kelias debesėlis, lija lankos šienelį. Ne lietelio lytas, ne sniegelio snigtas. Ko raudoni skruosteliai? Ar vėjo pūsti, ar lietaus lyti, ar šalnelės šalnoti? <br/>5. <span class="explanation">leisti nukristi, nusileisti (su lietumi): </span> Tada davė … lyti sierą ir ugnį … iš dangaus. | Rasokiat, dangūs, iš aukšto ir, debesys, lykiat teisąjį. <br/><b>antlýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užlyti: </span> Ka būt neantlìję, neantlìjusi, būt išdžiūvę rugiai. <br/>2. <span class="explanation">lietui sušlapinti: </span> Antlìję rugiai gerai augs. <br/><b>aplýti</b><br/>1. <span class="explanation">sušlapti nuo lietaus, sulyti: </span> Neik – aplýsi. Tims batviniams nebūtų blogai, ka aplỹtų. <br/>2. <span class="explanation">sušlapinti lietui: </span> Šieną, javus aplìjo. Užkyl juods debesėlis, aplys mano šienelį. <br/><b>atlýti</b><br/>1. <span class="explanation">atmirkyti, atidrėkinti lietui: </span> Lietus atlìjo žemę, gal arti. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai. Atlytuose arimuose sužaliavo želmenys. Gerai arti – pūdymą atlìjo, minkštà. Kad atlýtų žemę, gal linų ir būtų. Dabar tai jau atlìjo žemę – liūgai tik stovi. Kiek čia to lytaus – nė žemės neatlìjo. Atlýta žolė nesausa, tai ko ji. daba galėtų nėst? <br/>2. <span class="explanation">atmirkti, atidrėgti nuo lietaus: </span> Atlìjo žemė, batvinius jau galės svadinti. Dabar gera akėt, bo žemė atlijo. <br/>3. <span class="explanation">atbūti lietui: </span> Vasara sausa buvo, bet dabar atlyja ta dalia. <br/>4. <span class="explanation">ateiti lietui: </span> Ar jauti atlyjant? Žiūrėk, lietus kad atlỹja – nesimato miško. Palauk, atlìs <span class="explanation"> (ateis lietus) </span> ir čia. Žiūrėk, kad atlyja nuo Vaiskūnų – nė dangaus nebesimato. Atlỹja lietus per pačius pietus. Atapučia šiauras vėjas, atalyja skaudus lietus. Atlyja lytutis. <br/><b>įlýti</b><br/>1. <span class="explanation">patekti lietui į vidų: </span> Pro kiaurą stogą įlỹja vidun. Kad įlỹna, rugiai dygsta aple ryšius – būs juoda saldi duonelė. <br/>2. <span class="explanation">įmerkti lietui: </span> Kelias įlytas, molinas. Įlìjo dideliai kūgius. Šiemet šienas labai įlýtas, tai bus nesveikas avims liuobti. Žemė įlytà, ledoka art, palauk, kol apsus. Dirva įlyta, tai negali nei beįeit. <br/><b>įlyjamai</b>. Įlyjamai tur lyti. <br/>3. <span class="explanation">įmirkti nuo lietaus: </span> Dabar inlìjo žemė. <br/>4. <span class="explanation">būti įplaktam, įmuštam lietaus: </span> Dobilai įlyna į žemę, ant šalnos sėjant. Geri paauga dobilai, įliję į žemę. <br/>5. <span class="explanation">pradėti lyti: </span> </span> Jeigu jau įlýs [Brolių miegančių dieną] – i lýs septynias nedėlias. Jei įlýs į šventą Lauryną, būs geri metai. <br/>6. <span class="explanation">įsitraukti lyti: </span> Gerokai įsilijus, pakilo vėjas. Rudeniop, kai įsilìjo lietūs, tai dirvon negalėjom įeiti. Kol neįsilìjo, bėk namo. Maža lìja, gal insilìs. Par naktį įsilijo, ir šiandie pila kaip iš viedro. Kano ar įsilìs, laščioja po truputį. Kai insilyja, tai nebemalonu Birštone. <br/><b>išlýti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką lyti: </span> </span> Kartais visą dieną išlỹja. Tuo pradėjos kiaurą dieną išlìjo. <br/>2. <span class="explanation">iškristi lietui: </span> </span> Daug lytaus išlijo, daug giedros iškaitino, daug sniego iškrito. Lietus iš dangaus be nor išlýti. Nevalioja išlýti, ir gana. | Ta migla išlijo. Iš išlyto <span class="explanation"> (lyjant nukritusio) </span> vandens pasidaro valkos. Išlytasai vanduo nubėga šiaudais žemyn. Išsilìjo išsilìjo, gal pabūs graži. Rodos, mums neklius, išsilis ant vietos. Lỹja ir lỹja, regis, kaip ten nebeišsilýt per tiek laiko. <span class="explanation">pasidaryti tuščiam, be lietaus: </span> Debesis išlìjusi. Išsilìjo debesėlis. Šitas debesys jau visai išsilìjo. <span class="explanation">leisti nukristi, numesti su lietumi: </span> Iš kur tu toks atsiradai: gal iš dangaus išlýtas? <br/>3. <span class="explanation">lietui išmirkyti, apgadinti: </span> Išlytame vieškelyje klimpsta mašinos. Išlýtas šienas. Išlìjo lietus kviečius. Išlytų rugių tamsi duona. Šįmet duona praskysta, ba išlytas grūdas. Išlìs lietus uogas, nebesaldžios bus. <span class="explanation">lietui išblukinti, išbalinti: </span> Ir [vainiko] kaspinų dar neišlijo lietus. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta raudona. Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji lytaus išlyta, vėjo blaškyta. <span class="explanation">lietui sumerkti, sušlapinti: </span> Karvėms nugaras išlýs. Visus labai išlìjo. <br/>4. <span class="explanation">išmirkti nuo lietaus; gavus lietaus sugesti: </span> Kai tie rugiai išlỹja, tai nė skalsos nėr. Išliję rugiai ir išdžiūvę juo pasiduoda nukulamys. Tumingi miltai neišlijusių grūdų – būs nepatižę blynai. O tu vargeli, neparvežėm dobilus, o dabar išlìs. Žiedai. išlỹna, be jokio stiprumo paliekta. <br/><b>nulýti</b><br/>1. <span class="explanation">praeiti trumpam lietui: </span> Kaip linksma šildytis prieš saulę, kaip malonu nulijus lieteliui! Paryčiu turėjo nulyti – bijūnų žieduose drebėjo sodrūs lašai. Mūsų nekliudė, tik šonais nulìjo. Kelias vėl blogas, žiemą nulìjo. Gali nulýt eilutę <span class="explanation"> (truputį) – </span> niaukstosi. Už jūrelių, už marelių nulijo, nusnigo. Nulijo dargiai. Ant žalio žolyno šiltas lietus nulijo. O nulijo lietus didis. Tegu nusilìs, paskum eisim. | Žvaigždės jau žybčiojo danguje: debesis nusilijo <span class="explanation"> (išsilijo, tuščias) </span>. <span class="explanation">nukristi lyjant: </span> Nulìjęs vanduo <span class="explanation"> (lietaus vanduo) </span>. Su lytumi nenulìjo – kas atnešė ir pametė. <br/>2. <span class="explanation">leisti nukristi lietaus pavidalu: </span> Nulijo … dideis ledais ant jų iš dangaus. Šitai, eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nulysiu, kokių Egypte nebuvo. Dievas davė nulyti siera ir ugni didi. <br/>3. <span class="explanation">lietui numirkyti, nutirpdyti: </span> Lietus nulijo sniegą. <br/>4. <span class="explanation">lietui nuplauti: </span> Oras švarus, dulkės nulýtos. Dabar nulyta žolė, tai karvės ėda. Išnešk žolynus laukan, nulìs, nereikės šluostyt. Senas tvoras pamargino nenulyjamais dažais. <br/>5. <span class="explanation">sušlapinti lietuje, sulyti: </span> Išmetė dešinę ranką prie nulytos guminės skrybėlės ir sumurmėjo. Žumbakis nuskubėjo nulytu taku prie žmonos. Šienas nulytas <span class="explanation"> (gavęs lietaus) </span> y [ra] sveikesnis gyvoliams. Tais dirvas nulìjo, suklampojo, ir nieko nėra. Pamatė visai šlapią nulytą ožytį. Aš nulytóji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji. Juodoji kepurėlė nulyta ir nudergta. Iš kur aš norėjau, iš ten vėjas pūtė, žalią viršūnėlę lietulis nulijo. Putinėli raudonasai, ko pavirtai in šalelę… Ar vėjelio papučiamas, ar lietulio nulijamas, ar paukštelių nutupiamas?. O kur baigiasi žolė, ten griūva neišbrendami mėlynių, girtuoklių, gervuogių uogienojai, jau nulyti raudonų sirpstančių uogų lietum. Žmogus kap nulýtas <span class="explanation"> (nelaimės ištiktas) </span>. Pašvęsk gerai [tą išdykėlį], ir bus kaip nulýtas <span class="explanation"> (ramus) </span>. Vaikas išbartas stovi kaip nulytas. Jaunamartė sėdi kap nulyta <span class="explanation"> (liūdna) </span>. Žmogus kai bėdos nulýtas. <br/>6. <span class="explanation">sušlapti lietuje: </span> </span> Parejo nulìję, nušlapę. <br/>7. <span class="explanation">nukristi žemėn nuo lietaus: </span> Avėtys nulys, nebūs avėčių tokią lytotą vasarą. <br/>8. <span class="explanation">nueiti lietui: </span> Nulìjo ant miško. Nulijo lietus per lygius laukus. <br/><b>palýti</b><br/>1. <span class="explanation">iškristi lietui: </span> </span> Palijus lengva bus arti. Gerai, kad lietus palỹja: žiūrėk, kaip linai auga. Nedaug tepalìjo, tik rasą padarė. Kad palyja, tada glitu ant kelio. <span class="explanation">kurį laiką lyti: </span> </span> Kai pradėjo, tai da ir palìs. Kad tep sau palýtų kokią dieną ir apstotų! <br/>2. <span class="explanation">įmerkti, sušlapinti lietui: </span> Labai kelią palìjo – šlapia, neišvažiuosi. Lytus palìjo batvinius – visi išskendo. <br/>3. <span class="explanation">lietumi įmirkti: </span> Jeigu pavasaris ar ruduo, tiesusis kelias palijęs, papliuręs, vandens čia kartais net iki kelių, tai važiuoji, vis didesnį ir didesnį mesdamas vingį. Dabar viskas palyna, supūna. <br/><b>pérlyti</b><br/>1. <span class="explanation">pereiti per ką lietui: </span> Pérlyja per stogą. <br/>2. <span class="explanation">permerkti ką lietui: </span> Mane kiaurai pérlijo. Bulbos da nepérlytos <span class="explanation"> (ne visai šlapios) </span>. Perlis bernelį iki paskutinės rumbelės. Parėjau párlytas, kad nė po nagu nesausa. Pérlijo kaip katę. Nuogą nepérlyja, bet ne apsirengusį. <br/>3. <span class="explanation">sušlapti lietuje: </span> </span> Párlijo, sušlapo mergelikės. Skubinuosi, kad neperlyčiau <span class="explanation"> (kad nesulytų) </span>. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką lyti, tęstis lietui: </span> Visą dieną párlijo lietus. <br/>5. <span class="explanation">iškristi lietui, palyti: </span> Gerai perlijo. Smarkiai párlijo párlijo. Būt gerai, kad párlytų. <br/>6. <span class="explanation">pereiti lietui: </span> Kol pérlis, pabūk. <br/><b>pralýti</b><br/>1. <span class="explanation">pradėti lyti: </span> </span> Oras niūkso, bet dėlto nepralỹja. Kalnų pusėje kartais debesėliai ir ištisi debesys pasidraiko, bet nepralyja. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką išlyti, tęstis lietui: </span> Kai pradėjo lyt, tai tris dienas pralìjo. <br/>3. <span class="explanation">įmerkti, praskiesti lietui: </span> Laukų visų nebsuarsma, pralìjo žemę. Bulves šiemet visai pralìjo. Smėlio dirvų nė didžiausias lytus nepralỹna, visados gali arti. <br/>4. <span class="explanation">pašlapti nuo lietaus: </span> Čia žemė sausa – nėkumet nepralỹna. Praliję keliai – neįvažiuojami. <br/><b>prilýti</b><br/>1. <span class="explanation">daug iškristi lietaus, daug palyti: </span> Kada prilyja daug lietaus, pasidaro ant pievų balos. Lydavo prilýdavo – ka nė išbrist, nė išeit. <br/>2. <span class="explanation">lyjant pripildyti vandens: </span> Lietus prilìjo klonis. Prilýtos balos. <br/>3. <span class="explanation">lyjant prisipildyti (vandens): </span> Ežerai vandens prilijo <span class="explanation"> (daug lijo) </span>. Prilijo pilnas kopūstlapis vandenio. <br/>4. <span class="explanation">lietui primerkti, sušlapinti: </span> Lauke šieną prilijo. <br/>5. <span class="explanation">primirkti lietumi: </span> Miežiai dar nepriliję, greit išsistovės vėjuo [je]. <br/>6. <span class="explanation">būti lietingam: </span> Prilynąs buvo metas, ir viskas užderėjo. Šįmet yr prilynantì vasara. Vis dar tebyra minkštas ir tankiai prilynąs oras. <br/><b>sulýti</b><br/>1. <span class="explanation">sumirkti, sušlapti lietuje: </span> Ans sulìjo par lytų. Gyvoliai kuzda, dreba suliję. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis. Sulijo kelias, nebdulkės. <br/>2. <span class="explanation">sumerkti, sušlapinti lietuje: </span> Mus sulijo, susnigo. Užėjo labai lietus, tiek mane sulìjo – aš visa buvau šlapia. Kad nesulytum, būtum skanio šienelio. Kyla juodas debesėlis, sulis lankoj šienelį. Tave gi visą sulìs. Sulijo mano bėrą žirgelį. Nevežiau sulytų̃ avižų. Stovi po egle visas sulytas, šlapias ožiukas. Dievas sulijo, Dievas ir išdžiovins. <br/>3. <span class="explanation">gerokai palyti: </span> Ant Armeniškių sulìjo lytaus. <br/><b>užlýti</b><br/>1. <span class="explanation">palyti, iškristi lietui: </span> Būt gerai, kad ažlýt – lietaus reikia. Dabar kai ažlìjo, tai nor bulvelės augs. Kad būt neužlìję, būčia galėjus grėbt. Oi ir užlijo skaudus lietulis, oi ir užtemo tamsi naktelė. Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, paminklais ažvaisytas šilelis atgyja. <br/>2. <span class="explanation">ant ko lietui užkristi; sudrėkinti, sumerkti lietui: </span> Katras lietus lyja, vis mane užlyja. Ažlìjo sausus rugius, ir ką tu darąs. Pažiūrėk, ar neažlỹja pašaly šieno. Kur lietulis lyja, rūtelę ažlyja. <br/>3. <span class="explanation">tęstis ilgam lietui: </span> Jeg dabar imt ir ažsilyt, tai nei vienos bulvos mes nepaimtum. Ažsilìjo ažsilìjo, ir galo nebėr. <br/>4. <span class="explanation">užpulti lietui: </span> Lietus mane užlijo dar namie.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.