antkąsti

ką́sti, kánda, kándo

1. griebti, spausti, žeisti dantimis; pjauti: Šuva kanda, kiek jam gana. Nors į pirštą kąsk (kansk). Nė šunys pamesto nekąstų. Vilko kąsta avelė nebeis rankon (nebebus gera) . Vilko ką́stas galvijas labai retai kada beina doron. Perleido ant žmonių ugnies žalčius, kurių pjaujami arba kandami, kad mizernai mirė, ataję Moižešop, ir tarė. | Man dalgis kanda (ima, pjauna) gerai. Peilio pabarzdys labai kánda. Regis, nieko bloga nepadariau – kam mane teip kando (skundė, bloga darė) . Kąsk šį, kąsk tą pirštą – vis skauda. Savi žmonės da labiau kánda. Neerzdink šunies, kol nekanda, bo kai pradės kąsti, tai ir kąs. Nei vienas į savo ranką nekanda. Ne tas kánda, katras loja, ale katras tyli. Šuo, kurs loja, nekánda. Nebijok to šunies, kur loja, ale to, kur kanda. Nėr blogiau, kai savo šuva kánda. Atlekia paukštis be sparnų, kanda žmogų be dantų. Blizga kai sidabras, kánda kai gyvatė.

2. gelti: Reikia keltis, musės kánda. Reikia pažiūrėt, ar kandamos musės (ar čia musės kandiklės, tos, kur kanda). Karves kánda gyliai. Motina bičių, rods, tura ilgą gylį, bet ji su tuomi nekanda žmogų. Blusa kánda. Kas, ar utėlės patį kánda, kad kuisiniesi (pečiais judini pasikasydamas) ? Į pavakarę uodai sujunda ką́sti. Bitis kánda, t. y. spardo. Pirtis kūrint senagaly, tai nekąs (neniežtės) . Uodai kándas.

3. valgyti, kąsniuoti; ėsti: Vyrai kanda silkę su duona, geria alutį. Sėda už stalo meisteris, menkai ką pusryčiams kandęs. Ką gi tu čia taip apsikniaubęs kándi? Na, vyreliai, ką́skit! Motina pati nekándus vaikam atiduoda. Kiek kandęs, kiek nekandęs, su duonos ir dešros gabalais rankiotėse Ksaveras išsirito į aukštą. Nė kruopo nekandusi visą dieną išbuvau. Kąskit, sveteliai, ką matydami! Išvažiuodami kando, pusiaukelėje vėl turi kąst. Kąsk pas mano giminę, o pas tavo, šuo žino kada. Čia duoną kándi iš to pussvario. Ka [d] būt grybų, ir papunis kąstų. Visiem davė ką́st. Šalto kisieliaus po kąsnį kánda, paskui šiltų valgių duoda. Duonos gabalas yra jo kandamas. Aš dar vieną grybelę ką́siu (dar išgersiu vieną tabletę) . Nekąsk kąsnio, kaip neapžioji, bo nei nurysi, nei išspjausi. Nebandyk kąsti kąsnio, kurio negali apžioti. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Daug kąsi, maža atkąsi.

4. dilginti; graužti: Notrėlės skaudžiai kánda. Dilgė kánda. Žolės kánda. | Pipirai kánda liežuvį.

5. gadinti: Amaras kánda [javus]. Šaltis, šalna žiedus kánda. Jau ruduo dantis galanda, jau šalna žolelę kanda.

6. imti, kibti (meškeriojant): Pri krašto žuvis riebesnė ir geriau kanda. Blogai menkės kandusios.

7. dažyti: Alksnio žievės rudai kanda. Šita kvarba labai kánda. Kokie čia darylai, kad vilnų nekánda! Kas čia per dažai, kad kiaušinių nekanda! Matai, tie dažai vilnoną kanda, o marškonius (lininius) nenori ką́st. Jau tokia valakna, kad ir kvorba nekanda. Vilnonį rūbą ne kiekviena daryla kánda. Visai pilki siūlai: gal nekándo? Raudoni darylai gerai kánda. Šviežios bul'bos kánda rankas. Nevalgysi viralo, šitam puode išvirus, – kanda. | Jau saulė dabar nekánda (nedegina) .
it (kaĩp, lýg) mùsę kándęs nieko negavęs, be nieko: Išė [jo] lýg mùsę kándęs. Važiavo namon kaip musę kandusys.
šìrdį ką́sti įžeisti: Šìrdį kándąs žodis.
antką́sti. dantimis suimti: Vaipykis, vargeli, antkandęs akmenelį.
apką́sti.

1. dantimis apimti: Apkandęs laiko. Ans visą luitą apkándo. | Neturi lobį savo kaip kąste apkąstą sau vienam laikyti. Kirvis apkąstas, t. y. suspaustas [rąste] – sunku išimti be klyno. Jis tai apsikándęs laiko. Pinigą apsikandęs [dantyse] turėjęs. Apsikabinę ir apsikandę laikykit.

2. paimti, prikibti prie meškerės: Apkándo menkės strigtus. Išmetus ūdas, reik jas pakándinti, reik palaukti per naktį, kad menkės apką́stų.

3. apdažyti: Kai gerai dažai apkąs, tada išimk. Aš rūgšties [į dažus] įdėjau, tai apkándo. Nors daug buvo rūbų, bet visus gerai apkándo. Niekai iš tų darylų: vos kiek teapkándo. Apką̃s kiek kiaušinius, ir imk! Šviežio kiaušio kvorba neapkánda. Šiandie juoda grucė, gal katilo apkąsta. | Juodą žmogų saulė greičiau apkanda.
dantìs (liežùvį, žodžiùs) apką́sti nutilti: Apką́sk liežùvį, nebliauk nereikalingai! Praniukas į seserį pažvelgė ir žodžius apkando. Anas ir dantìs apkándo.
atką́sti.

1. dantimis atidalyti, atkirsti: Atkąsk ir man cukraus šmotelį. Sunku atkąst didelis kąsnis. Atką́sk sūrį. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti. Anokį tu kąsnį atsikándai, kad ant žando gali pantį užnaryti. Atsikándo duonos. Gerti arbatą atsikándant cukraus. Velyt mažesnį kąsnelį atsikąsti, ne ką apžioti neatsikándant.

2. nukąsti: Nekišk piršto niekam in dantis, ba dar atkąs. Kaip aš numirsiu, tai verksi, ale šuva nosį atką́s (niekas negailės) . Nesdėk kepure vyriška. – kumelė galvą atkąs! Žiūrėk, neatkąsk sau linksmo liežuvio. Kad kas gražus, negi atsiką́si.

3. atšipinti, atkirsti kandant (dantis): Duona su graužais – atkándau dantį (negalėjau kąsti) . Bekrimsdamas dantį atkando. Ir šuva dantį atkánda. Atsikándo it dalgė į akmenį. Kirvis atsikándo (atšipo) . Kremtant riešutus, dantys atsikanda. Bekrimsdamas dantis atsikando.

4. atsinorėti, nebenorėti: Derėjo derėjo, mato, kad brangiai įsiūlijo, ir atsikándo. Jis toks šiurkštus, kad žmonys nu jo greit atsikánda. Aš seniai esu anuo. atsikándusi (atsivalgiusi) , man geriau duona. Visi atsikánda ta. Puolė puolė kaip pri medaus, bet greit atsikando (prisisotino, atsigėrėjo) ir saugojas kaip smalos. Atsikando (prisisotino) mano dantys dvaro skanėstų. Matyt, vargo nemažai buvo atsikandusi (ragavusi) . Puolė puolė pri darbo ir atsikando. Geidė geidė mažo grėbliuko – ir kaip greit atsikándo (atsigėrėjo) ! Jau ir tas skolytų piningų atsikándo. | Šaltis atsikando (nustojo šalę) .

5. vienas kitą kąsti atsilygintinai.
atsikąstinaĩ. Šunys atsikąstinaĩ kanda kits kitą.
dañtį atką́sti

1. atlėgti, atlyžti: Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį. Iš karto taip karštai dirbo, dabar jau atkando dantį (jam nusibodo) . Jis karštai pradėjo, bet, rodos, greit dañtį atką́s. Jau ji kelinta diena prie staklių nebepreina: atkándo dañtį – nebenori austi. Atkando dantį, t. y. jam gana jau to pasidarė.

2. nusivilti, apsirikti: Priešas, norėdamas mus sunaikinti, skaudžiai atkando dantį. Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando. Dantį atkando ant šito mokytojo. Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį. Atkando dantį (nepasisekė jam) . Ar jau an marčios atkandai dantį?

3. nepajėgti: Griebėsi ką dirbt, bet atkando dantį.

4. atkeršyti: Ar jau atkandai dantį?
nórą atką́sti atsinorėti: Jis atkándo nórą mieste gyvent.
pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo.
įką́sti

1. dantimis įkirsti, įgriebti, sužeisti: Šuo koją įkándo. Man šuo į blauzdą įkando. Kad da neįkando, tai ir tylėk. Norėjo inką́st jį vienas šunis. Sena boba be dantų, neįkanda riešutų. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs. Saugokis, kad šuva neįkąstų̃. Jums, be abejo, tatai neįkandamas riešutas (sunkus, nesuprantamas dalykas) . Tu neiškenti manęs neįkandus (neįžeidusi) . Ne taip skauda, kai svetimas šuo įkánda. Ne tiek įkando, kiek išsigando.
įkąstinaĩ. Šuo eina įkąstinai (taip, kad galėtų įkąsti) . Šuva loja ant meitėlio nepiktai, neįkąstinai. Aš lūpą sau kažkaip įsikándau. Aš bevalgydamas į liežuvį įsikandau. Kad pyksti, įsikąsk nykštį. pajėgti perkąsti, atkąsti, kramtyti: Mano senio stora skūra, nei vilkas neinkanda. Bėda, kad dantys neįkanda. Neįkándu plutos.

2. įgilti: Uodai, kur įkánda, tuo, kur geluonis, ten sopa. Man net ranka ištino, kap bitis įkando. Kas tau lūpą įkando? Kaip apsiavęs, tai neinką̃s gyvatė. Įkąstieji bu [v] o pasveikinti. Piktadilgės kai įkánda, labai peršti.

3. įskųsti, įduoti, bloga kam padaryti: Įkando mane mano kaimynas. Jam nieko nėr ir įkąst žmogui. Vot tau ir savas įkando, o ką tu jam padarysi! Vieną kartą jau man įkando, kitą nesiduosiu.

4. dantimis ar snapu paimti, įsikabinti: Įsikando kaip šuva kaulą. Atbėgo jo šuva namo, įsikando Jonui ažu skverno ir nuvedė. Iššokusi gyvatė nuog karščio įsikando ing ranką jo. Lakštingala įsikándus avietėlę nešiojo. Angis įsikando rankos Povilo. Įsikanda kokią sukerką ir žalė [ja] pusę dienos. Mažas žinduką žinda, užauga – papirosą inskanda. Atneši įsikandęs. Atiduosi inskandus, ne man, ale kitam. Eina kap šuva, žarną įsikandęs. Įsikando kap šarka šūdą.

5. galėti nupirkti, įpirkti: Nagi tu įkąsk, kad brangu! Dėl brangumo prekės ne visiems įkandamos. Martynaičio kiaulės brangios, su keliais grašeliais kišenėje sunku įkąsti.

6. suprasti, įmanyti: Vyrui mažai tėra įkandami grynai moteriški verslai. [Gramatika] esanti neįmanoma, neįkandama.
įkándamai. Neįkandamai (nesuprantamai) keista buvo jo laikysena.

7. įkibti (žvejojant): Įkanda ir menkė, bet daugiausia lašišos į kapeles kanda.

8. įsileisti ką kalbėti, sakyti, daryti: Įsikando anas itą žodį. Jūs kai įsikandat kokį žodį, tai ir lojat, kur nereikia. Kaip įsikando tą vieną šneką, tai ir nepaleida iš dantų. Kad ir kažin kaip įsikąstum prašyti, vis tiek nieko negausi. Nesilaikai įsikandęs vienos kurios vieno kalbininko sistemos. Sužiūrėsi durniaus: inskándo kokį žodį ir nepaleidžia iš burnos. Ji kai įsikando, tai per visą vakarą tą dainą dainavo. Paprūsiniai įsikándę tą,, jo“ ir jóksi. Kad įsikando tas lietus, jau net nebemalonu. | Vieno nereik niekada įsikąst, verčiau visus iš kaleinos. Kam reikia įsikąst į vieną žmogų – kur tik kas, tuoj Jonas ir Jonas kaltas. Vis jūs mano vaiką įsikandę, ką jis jums daro?

9. valgyti, įstengti valgyti: Tik duokit man – aš ir penktadienį mėsą įkandu. Aš vasarą lašinukų nemėgstu įkąsti. Tik vandenį gerai įkandu (sukramtau) . Kai pasens, nė į rūgštų pieną nebįkąs. Da obuoliai neįkandamì.

10. įdažyti: Tos šaknys teip įkanda rankas, kad negali paskui numazgoti. O dabar malonėk laikyt par naktį kvarbo [je] medžiagą, kad geriau įsikąstų, tai nušunta.
pir̃štą įsiką́sti gailėtis ko nepadarius: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės.
išką́sti. dantimis išplėšti, išimti: Iškándo šuva šmotą mėsos. Visą kulšę iškando. Iškando pelėda pyrago galą. Papasakosiu istoriją, stačiai iš gyvenimo kąste iškąstą.
nuką́sti.

1. dantimis nukirsti, nuspausti, nukrimsti: Pabaigusi siūti, ji prilenkė galvą ir visai arti prie kūno nukando siūlą. Nutvėrė gyvatei už liežuvio ir nukando. Jei man pelė galvos nenukąs, rasi, ateisu. Tai ko tylit, liežuvius nukandot? Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges. Besimylėdami nosį nukando. Ką apžiosu, ir nukąsu. Daug apžiosi, maža nukąsi. nupjauti, nukirsti, nutraukti: Negali pasiūt – nukanda ir nukanda mašina siūlą. Nusikando smilgą žmogus pypkei išvalyt. Iš didelės meilės ir nosį nusikando. nebaigti sakyti, neištarti: Jis nukando sakydamas žodį (nutylėjo) . Jie šaukia nukąsdami žodžius, sakytum loja. Juozapas parvirto ir nukando sakinį. Nebus pro šalį čia davus pavyzdžiui keliolika vardų nenukąstomis galūnėmis. išlieti, išgiežti (pyktį, apmaudą): Jis su kuo susibara ar supyksta, tai parėjęs ant mano vaikų nuskanda. | Jis visada ant kito nusikánda (kitam suverčia kaltę) padaręs bėdą.

2. užkąsti, užvalgyti: Vaike, nukąsk ir bėk!. Išgėrus [degtinės] gerai sūrio nusikąsti.

3. kandant, kandžiojant nuvaryti: Vienas arklys antrąjį nuo ėdesio nukando.

4. nušaldyti: Vos tik šalna pasirodo, jurginius tuoj nukánda. Šalna nukando, pavirino, prigavo. Šalnos nukąstas tabakas visai nestiprus esti. Užpuolė šalna, po dienai antra – žirnius ir nukando. Šaltis nukándo rasodą. Susiedas eina pjauti ir į kluonus gražiai krauti, o mano šalna nukando, visas laukas nusigando.

5. nudažyti, nuimti dažams: Gerai nukando kvarba verpalus. Nelabai gerai nukando vilnas: prasti dažylai. Žiūrėk, kaip tie dariniai (dažai) gražiai nukando gijas. Juodalksnių žievė šunžaliai nukanda vilnas. Taip gražiai nukándo milelį, kad juodas kaip varno plūksna. Įdėk druskos į dažylus, kad gerai nukąstų. Arkliūgės nukánda juodai audeklą. Medvilnę raudonieji dažai labai gerai nukándo. Ar tavo suknelę gerai nukándo žaliejai dažai? Gražiai nukąsta. Svogūnų žievės nukánda geltonai. Juodi dažai baltas vilnas blogai nukánda. Gerai nukándo siūlus: juodi kaip sabalas. Nedaug dėjau [dažų],
ir gerai nukándo vilnoną. Vyšnių nukąsta degtinė. Cibulių luobos gelsvai nukanda kiaušinius. Šiemet kiaušinius dažiau beržų lapais, taip gražiai nukando. Kruopų nevirkit tam katile – jis visuomet nukánda (kruopos pasidaro melsvos dėl katilo išgedimo) . Šiandien puodas kruopas nukándo. Neišdžiovinau cigūnėlio – ir nukando kruopas. | Saulė nukándo baltus veidelius. Trauk medžiagą iš kvarbos lauk, jau nusikándo. Iš rozo nenuskanda [audeklas] niekada.
liežùvį nusiką́sti žodžio neištarti: Visi viengungiai trokšta vesti. Kai reikia pirštis, – liežuvį nusikanda.
pirštùs nusiką́sti labai gailėti, apmaudauti: Primanytų – pirštus nusikąstų.
paką́sti.

1. pažeisti dantimis, pakrimsti: Ėjau per žalią girelę, pakándo margas šunelis kojelę. Pakando pelės tolkas, tai dabar neišnarplioju. Gerklė jau pakąstà [kumeliukui vilko]. Rūtytėlę pakando, mėtytėlę pamynė, lelijėlę palaužė. Nė liežuviu žodžio nebepakanda, toks girtas. Ve, balandis atlėkė, pasikándo ir nulėkė. pajėgti kąsti: Mano dantys nebepakanda, kur aš kietą bevalgysiu. Sūris kietas, nepaką́siu.

2. kandimu galą padaryti: Mūs katė pelių neėda, tik pakanda ir meta. Jų šuo mūs du žąsiukus pakando.

3. kandant suvalgyti, praryti; užsikąsti: Toks geras šmotelis mėsos! Kad ne gavėnė, pats pakąsčiau. Ne, o ką, ko čia bijosma ir skanį kąsnį pakąsti! Knapt, pakándo kai šuo muselę. | Pakandamo duok (gabalinio, ne smulkaus) cukraus. Man geriau tinka pakándamasis sukrus. Žirnių aš nepakándu. Fi, teip neskaniai pakandau vėdarą sūrą. Veizu, kiek paką́si kąsnių. Gėrė karštos, saldžios kavos be nieko: paskui pakando ir pyrago. Jis, porą kąsnių duonos pakandęs, išbėgo laukan. Atnešk ko nors pri alaus pasikąsti. Arbatos gersiu, pasikąsdamas duona su sviestu. Jauniejai parvažiavę pakąsis duonos, druskos. Gėrėme arbatą pasikándant (cukraus į arbatą nedėdami, tik atsikąsdami) . Tu cukrų triaukšte sutriauškei, o aš nė pasikąsti neturiu su kuo. O kaip, ar pakąsdamós nori tos arbatos? Srėbę su duona pakąsdamies.

4. pakirsti šalnai: Obuolius šalna pakándo. Šalnos ir rudens vėjas juos. pakando. Nešlama sodai, speigų pakąsti. Gal pakando šalna lapus, kur rėdė šakeles? Šalna pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius. Beaugantį dobilėlį šalnelė pakando. Nuraudo, sumargavo rudens pakąstos gėlės. Pakąs šalna žalias rūteles. Užeis šalnelė, pakąs rūteles. Užeis šalnytėlė ir šiaurus vėjelis, pakąs tavo šakytėles ir žalius lapelius.

5. kibti prie ko, lieti ant ko pyktį, versti kam kaltę; apkalbėti ką: Jie dabar vis manim pasikanda. O kiek žmonių liežuvių yra ja pasikandę. Manim visi pasikandę. Ka pasikando žmogumi loti. Ko turi manim pasikąsti ir tamstai prikapoti, verčiau galiu nusišalinti. Nenusiveri tu niekur be manęs: kur tik šneki, vis manimi pasikándęs, vis apie mane šneki. Tavo poni kiekviena tarnaite pasikandusi, jog per daug ėdri, o čia nė duonos kiek reikiant neduoda. Ką čia jie visi taip pasikando mano mažumu. Tame bute vienas visumet tura būti pasiką́stas (turi būti ujamas, baramas) . Ans vien yra visais pasikándęs. Nėr ko pasiką́sti, aš nėko nepadariau.
lū́pą pa [si] kandęs nepatenkintas: Stovi, lū́pą pakándęs. Nekantinas: lūpą pasikandęs.
pérkąsti.

1. perkrimsti: Šuva avelę perkando. Pérkąs riešutą. Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs. Trejų metų šuo neparkąstų. Kiauto neperkandęs, branduolio nevalgysi.

2. užvalgyti, užkąsti: Anė virk vakarienės, anė ko: ką pagavę pérkąsim, ir bus gerai. Duokiat ką nors biškį párkąsti. Prašom obelį (obuolį) pérkąsti. Barankelę bijojau parkąsti, par penkius metus svarą sukraus pirkau – toks mano buvo gyvenimas. Jau saulė iš pietų išeido, o šienapjoviai dar nieko nepérkandę. Kiek pérkandęs, išeik do paarėti. Testa arklys kiek žolės perkąs, ir važiuojam namo. Artojas davė arkliam dustert, davė ėdimo perkąst. Jiem duoda pérkąsti. Dabar pérkąskit, o paskui bus pietūs. Ir aš ano budynėj buvau, kelis poterius perkandau (sukalbėjau). Eik biskutį pérsikąsti. Biškį pársikąskiat, greitai išvirsma pietus. Atnešk sviesto krisliuką pársikąsti. Pársikandau biškelį išeidamas ir išbuvau ant to visą dieną. Pora kąsnių pársikąsi paludienių, ir gana. Duok man ką pérsikąsti. Kelionėj tegali sausai ką pérsikąsti. Duok arkliams pársikąsti avižų. Ir išalkęs norėjo pérsikąsti.

3. peršaldyti: Pérkanda šalna žolę, tai gardesnė.

4. suprasti: Šis žvitrus senis perkando Skuodžio gudrybę. Amžių baigiu nugyvent, o šitų gudrybių neperkandau. Kai kuriuos iš jų. Domas pažinojo anksčiau, dar iš šefavimo laikų, o kitus perkando, tik atėjęs į kolektyvą.
praką́sti. prakrimsti: Dantys kaip velnio, ir geležį prakąs. Obalį prakando jis ir pametė. Prakándo ledą – rado sidabrą, prakándo sidabrą – rado auksą.
lū́pą prakándęs perpratęs: Apie tokius daiktus aš jau senai lūpas esu prakandęs.
priką́sti.

1. prispausti dantimis: Vaipykis, nabagele, prikandusi akmenelį! Gaidienė prikando lūpą, kad garsiai neprasijuoktų. Geriausi dantys yra tie, kurie moka liežuvį prikąsti. Pyktį prikandusi (susivaldžiusi), ji klausinėja, kodėl Grėtė nemėgstanti tarpininkų.

2. daug priimti snapu: Prisikandęs [šapų] pilną snapą, [gandras] kilsta į lizdą.

3. privalgyti: Prašom kąst! – Dėku, jau prikándom!

4. po truputį atsikąsti ko, valgant kitą valgį ar geriant: Agurklo reik prisikąsti. Gera arbatą prikąsdamós (cukrų kanda, o ne į arbatą deda) . Ans gera prikąsdamós.

5. sugilti: Vabalai taip ją prikando, kad vaistų ėjo ieškot.
dantìs (liežùvį, mentùrį) priką́sti nutilti kalbėjus, nesakyti: Prikąsk dantis neplepėjęs. Ar tu prikąsi tą savo menturį! Priką́sk liežùvį! Liežuvį prikąsk, nepleškėk niekniekių.
suką́sti.

1. suspausti dantis ar dantimis: Dantis sukąsti. Sukąsk dantis ir būki vargo vergas! Sukandus dantis ir lūpas. Vaikščiok, dantis sukandęs. Sukandęs dantis, kenčia kantrus. Tyli tyli žmogus, dantį sukandęs. Kęsk, dantį sukandęs! Norėjo su šaukštu in burną įpiltie ligoniui, bet [ligonis] dantis turėjo sukąstus. | Šuva erzėdamas sukando ranką. Bevalgydamas liežuvį sukandau. Jauti plaukte plaukiant į sukąstą daiktą seilių gausybę. Sukąsk tabako, ir nustos skaudėt dantį. | Vyrai lūpose su krauju sukando pyktį ir skausmus. Urėdas tyli, dantis sukandęsis. | Buvo prasižiojus, ir suskándo. Mirktelėjau, ir suskándo.

2. sukandžioti; sugilti: Ganom karves ant pievų, kad vapsos bei varmai nesuką́stų tešmeni (u) s. Jį girinė kiaulė apniko ir skaudžiai sukando.

3. sudilginti: Dilgės sukánda rankas.

4. suvalgyti: Sukąsk bent riekelę duonos, bus stipriau važiuoti. Dabar nevalgysiu – važiuodamas sukąsiu. Boba išsivirė ir sukándo tą žuvelę. Sukándai duonos ir sotus. Skaitau, tik raides sunkiai sukandu (suprantu) .
dantìs suką́sti nutilti: Aš tau kartą sakiau, kad sukąstái dantìs.
užką́sti.

1. prikąsti; sukąsti; sulaikyti: Nepataikėt užkąst (sukąst), ir suskaudo dantį. Ji užkando lūpas, sutraukė antakius ir žiūrėjo kiek aukštėliau kaip Marijonos ranka. Aš neturiu dantų ažukandus (mėgstu pakalbėti) . Užką́sk liežuvį už dantų. Liežuviui dveji vartai: kad neužčiaupi su lūpom, užkąsk su dantim. Laiko pinigus užkandęs (kad ir reikia, neišleidžia, neduoda) . Užsikąsiu ir aš – niekam nieko neduosiu. Aš buvau užsikandęs niekam neduoti pinigų.

2. kandimu galą padaryti: Geras šuo tik užkánda (papjauna) zuikį ir parneša čielą namo. Tai reikia tik pamislyt: antrą gėrioką vilkas ažkanda. Ir užkando vilkai diedo dukterį.

3. atimti norą valgyti ar galėjimą ką kita daryti: Jam valgį vėl užkánda, nevalgo! Gerai, kad sirgdama valgio neužkando. Jam užkando žadą (jis nebegali kalbėti) . Nebekalba ligonis, žadą užkando, jau mirs. Kai aš nuvažiavau, jau ligonis buvo užkandęs žadą. Žodį užkando. Tik prasižodo puse burnos, ir vėl užkando. Kalbą užkandus ir buvo. Užkando žadą, nieko nebesako. Ignotienė visai užkando žadą. Žodį užkando – gal persgando labai. Rauda užkando jam žadą. Pusę dienos gulėjo, žodį ažkandęs. Jai žadą užkando krūtinėje. Nei iš šio, nei iš to žodį užkando. Kalbėtojas vos užkanda (sulaiko) juoką. Ji negali užkasti laimėjimo šypsenos. Anas, kad ką ir žino, tai nesakys, ažkándęs turi. Ir užkando žodį senelis. Anas šnekėdamas užsikanda (užsikerta) .

4. paimti, užsikabinti (meškeriojant): Ant meškerės (žuviai) užkąsti.

5. užvalgyti: Prašom užkąsti kiek iš kelio. Vaikas kiek užkando ir išbėgo mokyklon. Užkąst reikia po kelionės. Jis šiek tiek užkando ir išėjo į darbą. Užką́sk spirgelį! Sesuo, duok man užkąst. Ažkand', ažkand', sesule, saldaus cukrelio. Laukdami traukinio, pagėrė arbatos, užsikando tuo, ką turėjo įsidėję iš namų. Turim stambios duonos užsikąst. Užsikándau rytmetį važiuodamas. Užsikąsk sūrio, bus gardžiau gerti. Iškepęs lašinius, užsikando. Peralkusiasis tiktai užkandos tyko. Atsilsėjo, užsikando.

6. geriant po truputį atsikąsti ko: Gerdamas pieną ragaišiu užsikándau. Gerk, kad nori, pienelio, su ragaišėliu užsikąsdamas. Ne varlę prarijęs, ne rupūže užsikandęs.

7. pakąsti: Gale lauko avietę šalna užkándo. Kap man žaliai žydėti – šalna lapus užkando. Vėjas lapus iškratė, šalna žiedus ažkando. Lig tik nakčia užkąs šaltis, visas [vyšnios] žiedų gražumas staiga išnyksta.
dañtį užką́sti uždirbti: An kiekvieno nabaštiko klebonas užkanda dantį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ką́sti, </b>kánda, kándo<br/>1. <span class="explanation">griebti, spausti, žeisti dantimis; pjauti: </span> Šuva kanda, kiek jam gana. Nors į pirštą kąsk (kansk). Nė šunys pamesto nekąstų. Vilko kąsta avelė nebeis rankon <span class="explanation"> (nebebus gera) </span>. Vilko ką́stas galvijas labai retai kada beina doron. Perleido ant žmonių ugnies žalčius, kurių pjaujami arba kandami, kad mizernai mirė, ataję Moižešop, ir tarė. | Man dalgis kanda <span class="explanation"> (ima, pjauna) </span> gerai. Peilio pabarzdys labai kánda. Regis, nieko bloga nepadariau – kam mane teip kando <span class="explanation"> (skundė, bloga darė) </span>. Kąsk šį, kąsk tą pirštą – vis skauda. Savi žmonės da labiau kánda. Neerzdink šunies, kol nekanda, bo kai pradės kąsti, tai ir kąs. Nei vienas į savo ranką nekanda. Ne tas kánda, katras loja, ale katras tyli. Šuo, kurs loja, nekánda. Nebijok to šunies, kur loja, ale to, kur kanda. Nėr blogiau, kai savo šuva kánda. Atlekia paukštis be sparnų, kanda žmogų be dantų. Blizga kai sidabras, kánda kai gyvatė. <br/>2. <span class="explanation">gelti: </span> Reikia keltis, musės kánda. Reikia pažiūrėt, ar kandamos musės (ar čia musės kandiklės, tos, kur kanda). Karves kánda gyliai. Motina bičių, rods, tura ilgą gylį, bet ji su tuomi nekanda žmogų. Blusa kánda. Kas, ar utėlės patį kánda, kad kuisiniesi <span class="explanation"> (pečiais judini pasikasydamas) </span> ? Į pavakarę uodai sujunda ką́sti. Bitis kánda, t. y. spardo. Pirtis kūrint senagaly, tai nekąs <span class="explanation"> (neniežtės) </span>. Uodai kándas. <br/>3. <span class="explanation">valgyti, kąsniuoti; ėsti: </span> Vyrai kanda silkę su duona, geria alutį. Sėda už stalo meisteris, menkai ką pusryčiams kandęs. Ką gi tu čia taip apsikniaubęs kándi? Na, vyreliai, ką́skit! Motina pati nekándus vaikam atiduoda. Kiek kandęs, kiek nekandęs, su duonos ir dešros gabalais rankiotėse Ksaveras išsirito į aukštą. Nė kruopo nekandusi visą dieną išbuvau. Kąskit, sveteliai, ką matydami! Išvažiuodami kando, pusiaukelėje vėl turi kąst. Kąsk pas mano giminę, o pas tavo, šuo žino kada. Čia duoną kándi iš to pussvario. Ka [d] būt grybų, ir papunis kąstų. Visiem davė ką́st. Šalto kisieliaus po kąsnį kánda, paskui šiltų valgių duoda. Duonos gabalas yra jo kandamas. Aš dar vieną grybelę ką́siu <span class="explanation"> (dar išgersiu vieną tabletę) </span>. Nekąsk kąsnio, kaip neapžioji, bo nei nurysi, nei išspjausi. Nebandyk kąsti kąsnio, kurio negali apžioti. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Daug kąsi, maža atkąsi. <br/>4. <span class="explanation">dilginti; graužti: </span> Notrėlės skaudžiai kánda. Dilgė kánda. Žolės kánda. | Pipirai kánda liežuvį. <br/>5. <span class="explanation">gadinti: </span> Amaras kánda [javus]. Šaltis, šalna žiedus kánda. Jau ruduo dantis galanda, jau šalna žolelę kanda. <br/>6. <span class="explanation">imti, kibti (meškeriojant): </span> Pri krašto žuvis riebesnė ir geriau kanda. Blogai menkės kandusios. <br/>7. <span class="explanation">dažyti: </span> Alksnio žievės rudai kanda. Šita kvarba labai kánda. Kokie čia darylai, kad vilnų nekánda! Kas čia per dažai, kad kiaušinių nekanda! Matai, tie dažai vilnoną kanda, o marškonius (lininius) nenori ką́st. Jau tokia valakna, kad ir kvorba nekanda. Vilnonį rūbą ne kiekviena daryla kánda. Visai pilki siūlai: gal nekándo? Raudoni darylai gerai kánda. Šviežios bul'bos kánda rankas. Nevalgysi viralo, šitam puode išvirus, – kanda. | Jau saulė dabar nekánda <span class="explanation"> (nedegina) </span>. <br/><b> it (kaĩp, lýg) mùsę kándęs</b> <span class="explanation">nieko negavęs, be nieko: </span> Išė [jo] lýg mùsę kándęs. Važiavo namon kaip musę kandusys. <br/><b>šìrdį ką́sti</b> <span class="explanation">įžeisti: </span> Šìrdį kándąs žodis. <br/><b>antką́sti</b>. <span class="explanation">dantimis suimti: </span> Vaipykis, vargeli, antkandęs akmenelį. <br/><b>apką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dantimis apimti: </span> Apkandęs laiko. Ans visą luitą apkándo. | Neturi lobį savo kaip kąste apkąstą sau vienam laikyti. Kirvis apkąstas, t. y. suspaustas [rąste] – sunku išimti be klyno. Jis tai apsikándęs laiko. Pinigą apsikandęs [dantyse] turėjęs. Apsikabinę ir apsikandę laikykit. <br/>2. <span class="explanation">paimti, prikibti prie meškerės: </span> Apkándo menkės strigtus. Išmetus ūdas, reik jas pakándinti, reik palaukti per naktį, kad menkės apką́stų. <br/>3. <span class="explanation">apdažyti: </span> Kai gerai dažai apkąs, tada išimk. Aš rūgšties [į dažus] įdėjau, tai apkándo. Nors daug buvo rūbų, bet visus gerai apkándo. Niekai iš tų darylų: vos kiek teapkándo. Apką̃s kiek kiaušinius, ir imk! Šviežio kiaušio kvorba neapkánda. Šiandie juoda grucė, gal katilo apkąsta. | Juodą žmogų saulė greičiau apkanda. <br/><b> dantìs (liežùvį, žodžiùs) apką́sti</b> <span class="explanation">nutilti: </span> </span> Apką́sk liežùvį, nebliauk nereikalingai! Praniukas į seserį pažvelgė ir žodžius apkando. Anas ir dantìs apkándo. <br/><b>atką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dantimis atidalyti, atkirsti: </span> Atkąsk ir man cukraus šmotelį. Sunku atkąst didelis kąsnis. Atką́sk sūrį. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti. Anokį tu kąsnį atsikándai, kad ant žando gali pantį užnaryti. Atsikándo duonos. Gerti arbatą atsikándant cukraus. Velyt mažesnį kąsnelį atsikąsti, ne ką apžioti neatsikándant. <br/>2. <span class="explanation">nukąsti: </span> Nekišk piršto niekam in dantis, ba dar atkąs. Kaip aš numirsiu, tai verksi, ale šuva nosį atką́s <span class="explanation"> (niekas negailės) </span>. Nesdėk kepure vyriška. – kumelė galvą atkąs! Žiūrėk, neatkąsk sau linksmo liežuvio. Kad kas gražus, negi atsiką́si. <br/>3. <span class="explanation">atšipinti, atkirsti kandant (dantis): </span> Duona su graužais – atkándau dantį <span class="explanation"> (negalėjau kąsti) </span>. Bekrimsdamas dantį atkando. Ir šuva dantį atkánda. Atsikándo it dalgė į akmenį. Kirvis atsikándo <span class="explanation"> (atšipo) </span>. Kremtant riešutus, dantys atsikanda. Bekrimsdamas dantis atsikando. <br/>4. <span class="explanation">atsinorėti, nebenorėti: </span> Derėjo derėjo, mato, kad brangiai įsiūlijo, ir atsikándo. Jis toks šiurkštus, kad žmonys nu jo greit atsikánda. Aš seniai esu anuo. atsikándusi <span class="explanation"> (atsivalgiusi) </span>, man geriau duona. Visi atsikánda ta. Puolė puolė kaip pri medaus, bet greit atsikando <span class="explanation"> (prisisotino, atsigėrėjo) </span> ir saugojas kaip smalos. Atsikando <span class="explanation"> (prisisotino) </span> mano dantys dvaro skanėstų. Matyt, vargo nemažai buvo atsikandusi <span class="explanation"> (ragavusi) </span>. Puolė puolė pri darbo ir atsikando. Geidė geidė mažo grėbliuko – ir kaip greit atsikándo <span class="explanation"> (atsigėrėjo) </span> ! Jau ir tas skolytų piningų atsikándo. | Šaltis atsikando <span class="explanation"> (nustojo šalę) </span>. <br/>5. <span class="explanation">vienas kitą kąsti atsilygintinai. </span> <br/><b>atsikąstinaĩ</b>. Šunys atsikąstinaĩ kanda kits kitą. <br/><b> dañtį atką́sti</b><br/>1. <span class="explanation">atlėgti, atlyžti: </span> Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį. Iš karto taip karštai dirbo, dabar jau atkando dantį <span class="explanation"> (jam nusibodo) </span>. Jis karštai pradėjo, bet, rodos, greit dañtį atką́s. Jau ji kelinta diena prie staklių nebepreina: atkándo dañtį – nebenori austi. Atkando dantį, t. y. jam gana jau to pasidarė. <br/>2. <span class="explanation">nusivilti, apsirikti: </span> Priešas, norėdamas mus sunaikinti, skaudžiai atkando dantį. Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando. Dantį atkando ant šito mokytojo. Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį. Atkando dantį <span class="explanation"> (nepasisekė jam) </span>. Ar jau an marčios atkandai dantį? <br/>3. <span class="explanation">nepajėgti: </span> Griebėsi ką dirbt, bet atkando dantį. <br/>4. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Ar jau atkandai dantį? <br/><b>nórą atką́sti</b> <span class="explanation">atsinorėti: </span> Jis atkándo nórą mieste gyvent. <br/><b>pir̃štą atką́sti</b> <span class="explanation">privargti: </span> Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo. <br/><b>įką́sti</b><br/>1. <span class="explanation">dantimis įkirsti, įgriebti, sužeisti: </span> Šuo koją įkándo. Man šuo į blauzdą įkando. Kad da neįkando, tai ir tylėk. Norėjo inką́st jį vienas šunis. Sena boba be dantų, neįkanda riešutų. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs. Saugokis, kad šuva neįkąstų̃. Jums, be abejo, tatai neįkandamas riešutas <span class="explanation"> (sunkus, nesuprantamas dalykas) </span>. Tu neiškenti manęs neįkandus <span class="explanation"> (neįžeidusi) </span>. Ne taip skauda, kai svetimas šuo įkánda. Ne tiek įkando, kiek išsigando. <br/><b>įkąstinaĩ</b>. Šuo eina įkąstinai <span class="explanation"> (taip, kad galėtų įkąsti) </span>. Šuva loja ant meitėlio nepiktai, neįkąstinai. Aš lūpą sau kažkaip įsikándau. Aš bevalgydamas į liežuvį įsikandau. Kad pyksti, įsikąsk nykštį. <span class="explanation">pajėgti perkąsti, atkąsti, kramtyti: </span> Mano senio stora skūra, nei vilkas neinkanda. Bėda, kad dantys neįkanda. Neįkándu plutos. <br/>2. <span class="explanation">įgilti: </span> Uodai, kur įkánda, tuo, kur geluonis, ten sopa. Man net ranka ištino, kap bitis įkando. Kas tau lūpą įkando? Kaip apsiavęs, tai neinką̃s gyvatė. Įkąstieji bu [v] o pasveikinti. Piktadilgės kai įkánda, labai peršti. <br/>3. <span class="explanation">įskųsti, įduoti, bloga kam padaryti: </span> Įkando mane mano kaimynas. Jam nieko nėr ir įkąst žmogui. Vot tau ir savas įkando, o ką tu jam padarysi! Vieną kartą jau man įkando, kitą nesiduosiu. <br/>4. <span class="explanation">dantimis ar snapu paimti, įsikabinti: </span> Įsikando kaip šuva kaulą. Atbėgo jo šuva namo, įsikando Jonui ažu skverno ir nuvedė. Iššokusi gyvatė nuog karščio įsikando ing ranką jo. Lakštingala įsikándus avietėlę nešiojo. Angis įsikando rankos Povilo. Įsikanda kokią sukerką ir žalė [ja] pusę dienos. Mažas žinduką žinda, užauga – papirosą inskanda. Atneši įsikandęs. Atiduosi inskandus, ne man, ale kitam. Eina kap šuva, žarną įsikandęs. Įsikando kap šarka šūdą. <br/>5. <span class="explanation">galėti nupirkti, įpirkti: </span> Nagi tu įkąsk, kad brangu! Dėl brangumo prekės ne visiems įkandamos. Martynaičio kiaulės brangios, su keliais grašeliais kišenėje sunku įkąsti. <br/>6. <span class="explanation">suprasti, įmanyti: </span> Vyrui mažai tėra įkandami grynai moteriški verslai. [Gramatika] esanti neįmanoma, neįkandama. <br/><b>įkándamai</b>. Neįkandamai <span class="explanation"> (nesuprantamai) </span> keista buvo jo laikysena. <br/>7. <span class="explanation">įkibti (žvejojant): </span> Įkanda ir menkė, bet daugiausia lašišos į kapeles kanda. <br/>8. <span class="explanation">įsileisti ką kalbėti, sakyti, daryti: </span> Įsikando anas itą žodį. Jūs kai įsikandat kokį žodį, tai ir lojat, kur nereikia. Kaip įsikando tą vieną šneką, tai ir nepaleida iš dantų. Kad ir kažin kaip įsikąstum prašyti, vis tiek nieko negausi. Nesilaikai įsikandęs vienos kurios vieno kalbininko sistemos. Sužiūrėsi durniaus: inskándo kokį žodį ir nepaleidžia iš burnos. Ji kai įsikando, tai per visą vakarą tą dainą dainavo. Paprūsiniai įsikándę tą,, jo“ ir jóksi. Kad įsikando tas lietus, jau net nebemalonu. | Vieno nereik niekada įsikąst, verčiau visus iš kaleinos. Kam reikia įsikąst į vieną žmogų – kur tik kas, tuoj Jonas ir Jonas kaltas. Vis jūs mano vaiką įsikandę, ką jis jums daro? <br/>9. <span class="explanation">valgyti, įstengti valgyti: </span> Tik duokit man – aš ir penktadienį mėsą įkandu. Aš vasarą lašinukų nemėgstu įkąsti. Tik vandenį gerai įkandu (<span class="explanation">sukramtau) </span>. Kai pasens, nė į rūgštų pieną nebįkąs. Da obuoliai neįkandamì. <br/>10. <span class="explanation">įdažyti: </span> Tos šaknys teip įkanda rankas, kad negali paskui numazgoti. O dabar malonėk laikyt par naktį kvarbo [je] medžiagą, kad geriau įsikąstų, tai nušunta. <br/><b> pir̃štą įsiką́sti</b> <span class="explanation">gailėtis ko nepadarius: </span> Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės. <br/><b>išką́sti</b>. <span class="explanation">dantimis išplėšti, išimti: </span> Iškándo šuva šmotą mėsos. Visą kulšę iškando. Iškando pelėda pyrago galą. Papasakosiu istoriją, stačiai iš gyvenimo kąste iškąstą. <br/><b>nuką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dantimis nukirsti, nuspausti, nukrimsti: </span> Pabaigusi siūti, ji prilenkė galvą ir visai arti prie kūno nukando siūlą. Nutvėrė gyvatei už liežuvio ir nukando. Jei man pelė galvos nenukąs, rasi, ateisu. Tai ko tylit, liežuvius nukandot? Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges. Besimylėdami nosį nukando. Ką apžiosu, ir nukąsu. Daug apžiosi, maža nukąsi. <span class="explanation">nupjauti, nukirsti, nutraukti: </span> Negali pasiūt – nukanda ir nukanda mašina siūlą. Nusikando smilgą žmogus pypkei išvalyt. Iš didelės meilės ir nosį nusikando. <span class="explanation">nebaigti sakyti, neištarti: </span> Jis nukando sakydamas žodį <span class="explanation"> (nutylėjo) </span>. Jie šaukia nukąsdami žodžius, sakytum loja. Juozapas parvirto ir nukando sakinį. Nebus pro šalį čia davus pavyzdžiui keliolika vardų nenukąstomis galūnėmis. <span class="explanation">išlieti, išgiežti (pyktį, apmaudą): </span> Jis su kuo susibara ar supyksta, tai parėjęs ant mano vaikų nuskanda. | Jis visada ant kito nusikánda <span class="explanation"> (kitam suverčia kaltę) </span> padaręs bėdą. <br/>2. <span class="explanation">užkąsti, užvalgyti: </span> Vaike, nukąsk ir bėk!. Išgėrus [degtinės] gerai sūrio nusikąsti. <br/>3. <span class="explanation">kandant, kandžiojant nuvaryti: </span> Vienas arklys antrąjį nuo ėdesio nukando. <br/>4. <span class="explanation">nušaldyti: </span> Vos tik šalna pasirodo, jurginius tuoj nukánda. Šalna nukando, pavirino, prigavo. Šalnos nukąstas tabakas visai nestiprus esti. Užpuolė šalna, po dienai antra – žirnius ir nukando. Šaltis nukándo rasodą. Susiedas eina pjauti ir į kluonus gražiai krauti, o mano šalna nukando, visas laukas nusigando. <br/>5. <span class="explanation">nudažyti, nuimti dažams: </span> Gerai nukando kvarba verpalus. Nelabai gerai nukando vilnas: prasti dažylai. Žiūrėk, kaip tie dariniai <span class="explanation"> (dažai) </span> gražiai nukando gijas. Juodalksnių žievė šunžaliai nukanda vilnas. Taip gražiai nukándo milelį, kad juodas kaip varno plūksna. Įdėk druskos į dažylus, kad gerai nukąstų. Arkliūgės nukánda juodai audeklą. Medvilnę raudonieji dažai labai gerai nukándo. Ar tavo suknelę gerai nukándo žaliejai dažai? Gražiai nukąsta. Svogūnų žievės nukánda geltonai. Juodi dažai baltas vilnas blogai nukánda. Gerai nukándo siūlus: juodi kaip sabalas. Nedaug dėjau [dažų], ir gerai nukándo vilnoną. Vyšnių nukąsta degtinė. Cibulių luobos gelsvai nukanda kiaušinius. Šiemet kiaušinius dažiau beržų lapais, taip gražiai nukando. Kruopų nevirkit tam katile – jis visuomet nukánda <span class="explanation"> (kruopos pasidaro melsvos dėl katilo išgedimo) </span>. Šiandien puodas kruopas nukándo. Neišdžiovinau cigūnėlio – ir nukando kruopas. | Saulė nukándo baltus veidelius. Trauk medžiagą iš kvarbos lauk, jau nusikándo. Iš rozo nenuskanda [audeklas] niekada. <br/><b> liežùvį nusiką́sti</b> <span class="explanation">žodžio neištarti: </span> Visi viengungiai trokšta vesti. Kai reikia pirštis, – liežuvį nusikanda. <br/><b>pirštùs nusiką́sti</b> <span class="explanation">labai gailėti, apmaudauti: </span> Primanytų – pirštus nusikąstų. <br/><b>paką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažeisti dantimis, pakrimsti: </span> Ėjau per žalią girelę, pakándo margas šunelis kojelę. Pakando pelės tolkas, tai dabar neišnarplioju. Gerklė jau pakąstà [kumeliukui vilko]. Rūtytėlę pakando, mėtytėlę pamynė, lelijėlę palaužė. Nė liežuviu žodžio nebepakanda, toks girtas. Ve, balandis atlėkė, pasikándo ir nulėkė. <span class="explanation">pajėgti kąsti: </span> Mano dantys nebepakanda, kur aš kietą bevalgysiu. Sūris kietas, nepaką́siu. <br/>2. <span class="explanation">kandimu galą padaryti: </span> </span> Mūs katė pelių neėda, tik pakanda ir meta. Jų šuo mūs du žąsiukus pakando. <br/>3. <span class="explanation">kandant suvalgyti, praryti; užsikąsti: </span> Toks geras šmotelis mėsos! Kad ne gavėnė, pats pakąsčiau. Ne, o ką, ko čia bijosma ir skanį kąsnį pakąsti! Knapt, pakándo kai šuo muselę. | Pakandamo duok <span class="explanation"> (gabalinio, ne smulkaus) </span> cukraus. Man geriau tinka pakándamasis sukrus. Žirnių aš nepakándu. Fi, teip neskaniai pakandau vėdarą sūrą. Veizu, kiek paką́si kąsnių. Gėrė karštos, saldžios kavos be nieko: paskui pakando ir pyrago. Jis, porą kąsnių duonos pakandęs, išbėgo laukan. Atnešk ko nors pri alaus pasikąsti. Arbatos gersiu, pasikąsdamas duona su sviestu. Jauniejai parvažiavę pakąsis duonos, druskos. Gėrėme arbatą pasikándant <span class="explanation"> (cukraus į arbatą nedėdami, tik atsikąsdami) </span>. Tu cukrų triaukšte sutriauškei, o aš nė pasikąsti neturiu su kuo. O kaip, ar pakąsdamós nori tos arbatos? Srėbę su duona pakąsdamies. <br/>4. <span class="explanation">pakirsti šalnai: </span> Obuolius šalna pakándo. Šalnos ir rudens vėjas juos. pakando. Nešlama sodai, speigų pakąsti. Gal pakando šalna lapus, kur rėdė šakeles? Šalna pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius. Beaugantį dobilėlį šalnelė pakando. Nuraudo, sumargavo rudens pakąstos gėlės. Pakąs šalna žalias rūteles. Užeis šalnelė, pakąs rūteles. Užeis šalnytėlė ir šiaurus vėjelis, pakąs tavo šakytėles ir žalius lapelius. <br/>5. <span class="explanation">kibti prie ko, lieti ant ko pyktį, versti kam kaltę; apkalbėti ką: </span> Jie dabar vis manim pasikanda. O kiek žmonių liežuvių yra ja pasikandę. Manim visi pasikandę. Ka pasikando žmogumi loti. Ko turi manim pasikąsti ir tamstai prikapoti, verčiau galiu nusišalinti. Nenusiveri tu niekur be manęs: kur tik šneki, vis manimi pasikándęs, vis apie mane šneki. Tavo poni kiekviena tarnaite pasikandusi, jog per daug ėdri, o čia nė duonos kiek reikiant neduoda. Ką čia jie visi taip pasikando mano mažumu. Tame bute vienas visumet tura būti pasiką́stas <span class="explanation"> (turi būti ujamas, baramas) </span>. Ans vien yra visais pasikándęs. Nėr ko pasiką́sti, aš nėko nepadariau. <br/><b> lū́pą pa [si] kandęs</b> <span class="explanation">nepatenkintas: </span> Stovi, lū́pą pakándęs. Nekantinas: lūpą pasikandęs. <br/><b>pérkąsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perkrimsti: </span> Šuva avelę perkando. Pérkąs riešutą. Jis buvo taip išalkęs, kad būtų ir gyvą šunį perkandęs. Trejų metų šuo neparkąstų. Kiauto neperkandęs, branduolio nevalgysi. <br/>2. <span class="explanation">užvalgyti, užkąsti: </span> Anė virk vakarienės, anė ko: ką pagavę pérkąsim, ir bus gerai. Duokiat ką nors biškį párkąsti. Prašom obelį <span class="explanation"> (obuolį) </span> pérkąsti. Barankelę bijojau parkąsti, par penkius metus svarą sukraus pirkau – toks mano buvo gyvenimas. Jau saulė iš pietų išeido, o šienapjoviai dar nieko nepérkandę. Kiek pérkandęs, išeik do paarėti. Testa arklys kiek žolės perkąs, ir važiuojam namo. Artojas davė arkliam dustert, davė ėdimo perkąst. Jiem duoda pérkąsti. Dabar pérkąskit, o paskui bus pietūs. Ir aš ano budynėj buvau, kelis poterius perkandau (<span class="explanation">sukalbėjau</span>). Eik biskutį pérsikąsti. Biškį pársikąskiat, greitai išvirsma pietus. Atnešk sviesto krisliuką pársikąsti. Pársikandau biškelį išeidamas ir išbuvau ant to visą dieną. Pora kąsnių pársikąsi paludienių, ir gana. Duok man ką pérsikąsti. Kelionėj tegali sausai ką pérsikąsti. Duok arkliams pársikąsti avižų. Ir išalkęs norėjo pérsikąsti. <br/>3. <span class="explanation">peršaldyti: </span> Pérkanda šalna žolę, tai gardesnė. <br/>4. <span class="explanation">suprasti: </span> Šis žvitrus senis perkando Skuodžio gudrybę. Amžių baigiu nugyvent, o šitų gudrybių neperkandau. Kai kuriuos iš jų. Domas pažinojo anksčiau, dar iš šefavimo laikų, o kitus perkando, tik atėjęs į kolektyvą. <br/><b>praką́sti</b>. <span class="explanation">prakrimsti: </span> Dantys kaip velnio, ir geležį prakąs. Obalį prakando jis ir pametė. Prakándo ledą – rado sidabrą, prakándo sidabrą – rado auksą. <br/><b> lū́pą prakándęs</b> <span class="explanation">perpratęs: </span> Apie tokius daiktus aš jau senai lūpas esu prakandęs. <br/><b>priką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prispausti dantimis: </span> Vaipykis, nabagele, prikandusi akmenelį! Gaidienė prikando lūpą, kad garsiai neprasijuoktų. Geriausi dantys yra tie, kurie moka liežuvį prikąsti. Pyktį prikandusi <span class="explanation"> (susivaldžiusi), </span> ji klausinėja, kodėl Grėtė nemėgstanti tarpininkų. <br/>2. <span class="explanation">daug priimti snapu: </span> Prisikandęs [šapų] pilną snapą, [gandras] kilsta į lizdą. <br/>3. <span class="explanation">privalgyti: </span> Prašom kąst! – Dėku, jau prikándom! <br/>4. <span class="explanation">po truputį atsikąsti ko, valgant kitą valgį ar geriant: </span> Agurklo reik prisikąsti. Gera arbatą prikąsdamós <span class="explanation"> (cukrų kanda, o ne į arbatą deda) </span>. Ans gera prikąsdamós. <br/>5. <span class="explanation">sugilti: </span> Vabalai taip ją prikando, kad vaistų ėjo ieškot. <br/><b> dantìs (liežùvį, mentùrį) priką́sti</b> <span class="explanation">nutilti kalbėjus, nesakyti: </span> Prikąsk dantis neplepėjęs. Ar tu prikąsi tą savo menturį! Priką́sk liežùvį! Liežuvį prikąsk, nepleškėk niekniekių. <br/><b>suką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suspausti dantis ar dantimis: </span> Dantis sukąsti. Sukąsk dantis ir būki vargo vergas! Sukandus dantis ir lūpas. Vaikščiok, dantis sukandęs. Sukandęs dantis, kenčia kantrus. Tyli tyli žmogus, dantį sukandęs. Kęsk, dantį sukandęs! Norėjo su šaukštu in burną įpiltie ligoniui, bet [ligonis] dantis turėjo sukąstus. | Šuva erzėdamas sukando ranką. Bevalgydamas liežuvį sukandau. Jauti plaukte plaukiant į sukąstą daiktą seilių gausybę. Sukąsk tabako, ir nustos skaudėt dantį. | Vyrai lūpose su krauju sukando pyktį ir skausmus. Urėdas tyli, dantis sukandęsis. | Buvo prasižiojus, ir suskándo. Mirktelėjau, ir suskándo. <br/>2. <span class="explanation">sukandžioti; sugilti: </span> Ganom karves ant pievų, kad vapsos bei varmai nesuką́stų tešmeni (u) s. Jį girinė kiaulė apniko ir skaudžiai sukando. <br/>3. <span class="explanation">sudilginti: </span> Dilgės sukánda rankas. <br/>4. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Sukąsk bent riekelę duonos, bus stipriau važiuoti. Dabar nevalgysiu – važiuodamas sukąsiu. Boba išsivirė ir sukándo tą žuvelę. Sukándai duonos ir sotus. Skaitau, tik raides sunkiai sukandu <span class="explanation"> (suprantu) </span>. <br/><b> dantìs suką́sti</b> <span class="explanation">nutilti: </span> </span> Aš tau kartą sakiau, kad sukąstái dantìs. <br/><b>užką́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prikąsti; sukąsti; sulaikyti: </span> Nepataikėt užkąst <span class="explanation"> (sukąst), </span> ir suskaudo dantį. Ji užkando lūpas, sutraukė antakius ir žiūrėjo kiek aukštėliau kaip Marijonos ranka. Aš neturiu dantų ažukandus <span class="explanation"> (mėgstu pakalbėti) </span>. Užką́sk liežuvį už dantų. Liežuviui dveji vartai: kad neužčiaupi su lūpom, užkąsk su dantim. Laiko pinigus užkandęs <span class="explanation"> (kad ir reikia, neišleidžia, neduoda) </span>. Užsikąsiu ir aš – niekam nieko neduosiu. Aš buvau užsikandęs niekam neduoti pinigų. <br/>2. <span class="explanation">kandimu galą padaryti: </span> </span> Geras šuo tik užkánda <span class="explanation"> (papjauna) </span> zuikį ir parneša čielą namo. Tai reikia tik pamislyt: antrą gėrioką vilkas ažkanda. Ir užkando vilkai diedo dukterį. <br/>3. <span class="explanation">atimti norą valgyti ar galėjimą ką kita daryti: </span> Jam valgį vėl užkánda, nevalgo! Gerai, kad sirgdama valgio neužkando. Jam užkando žadą <span class="explanation"> (jis nebegali kalbėti) </span>. Nebekalba ligonis, žadą užkando, jau mirs. Kai aš nuvažiavau, jau ligonis buvo užkandęs žadą. Žodį užkando. Tik prasižodo puse burnos, ir vėl užkando. Kalbą užkandus ir buvo. Užkando žadą, nieko nebesako. Ignotienė visai užkando žadą. Žodį užkando – gal persgando labai. Rauda užkando jam žadą. Pusę dienos gulėjo, žodį ažkandęs. Jai žadą užkando krūtinėje. Nei iš šio, nei iš to žodį užkando. Kalbėtojas vos užkanda <span class="explanation"> (sulaiko) </span> juoką. Ji negali užkasti laimėjimo šypsenos. Anas, kad ką ir žino, tai nesakys, ažkándęs turi. Ir užkando žodį senelis. Anas šnekėdamas užsikanda <span class="explanation"> (užsikerta) </span>. <br/>4. <span class="explanation">paimti, užsikabinti (meškeriojant): </span> Ant meškerės (žuviai) užkąsti. <br/>5. <span class="explanation">užvalgyti: </span> Prašom užkąsti kiek iš kelio. Vaikas kiek užkando ir išbėgo mokyklon. Užkąst reikia po kelionės. Jis šiek tiek užkando ir išėjo į darbą. Užką́sk spirgelį! Sesuo, duok man užkąst. Ažkand', ažkand', sesule, saldaus cukrelio. Laukdami traukinio, pagėrė arbatos, užsikando tuo, ką turėjo įsidėję iš namų. Turim stambios duonos užsikąst. Užsikándau rytmetį važiuodamas. Užsikąsk sūrio, bus gardžiau gerti. Iškepęs lašinius, užsikando. Peralkusiasis tiktai užkandos tyko. Atsilsėjo, užsikando. <br/>6. <span class="explanation">geriant po truputį atsikąsti ko: </span> Gerdamas pieną ragaišiu užsikándau. Gerk, kad nori, pienelio, su ragaišėliu užsikąsdamas. Ne varlę prarijęs, ne rupūže užsikandęs. <br/>7. <span class="explanation">pakąsti: </span> Gale lauko avietę šalna užkándo. Kap man žaliai žydėti – šalna lapus užkando. Vėjas lapus iškratė, šalna žiedus ažkando. Lig tik nakčia užkąs šaltis, visas [vyšnios] žiedų gražumas staiga išnyksta. <br/><b> dañtį užką́sti</b> <span class="explanation">uždirbti: </span> An kiekvieno nabaštiko klebonas užkanda dantį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.