antgulti

gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo)

1. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės. eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto [je] adyno [je]. Vėlai gulù gultinaĩ, o kelu anksti. Neturi kur gùla. Ė kad ir pérnaktuja, tai nègula miego. Gùlamas laikas. Buvo pats gulamasis laikas. Gulamasis varpas nutraukia mano svajonę. Skardely guliaũ, skardely kėliau. Po vyšnele patalėlį klojau, aš ten jauna ramų miegą guliau. Eimi gultų. Juos nuvedė daržinėn gultų. Mes norime dar kieme pabėgioti lig neguldamys. Su vištom gùla, su gaidžiais kelia. Gul̃k su gaidžiu (anksti) , kelk su vieverseliu (anksti) – turėsi duonelės. Juokias visi, net gùla (labai juokiasi) . Kad anas akmeniu gultų̃ (akmeniu pavirstų) ! Gū̃la galva, drimba kojos. Girtam gul̃ti, senam mirti. Pasigėręs gul̃tų, iškaršęs mirtų.
gùlusiai. Kiti medžiai šiltose šalėse augą gùlusiai (gulomis) .
gulančiaĩ. Gulančiaĩ (kad reikėtų gulėti) trumpai tesirgo, vis pavaikščiodama.
gultinaĩ. Vakar išgulė gultinai: kosi ir karščio turi. Jis gaudo kvapą, gulasi ant šono. Gul̃tis į patalus. Arklius supančiojo ir gulasi prie ugnies ganyklėlės vidury. Gulusiuos (susigulusiu) kalbasi lig išnaktų. Nesijuok keldamasis (pradžioje), kad neverktai guldamasis (pabaigoje) . Jei arklius stačias šersi (rūpestingai, netingėdamas) – gulęs [is] važiuosi (lengvai, be bėdos važiuosi) .

2. sirgti: Labai nušalau, reiks gul̃ti.
gultinaĩ. Gultinai nèguli, ale ir sveikatos neturi.

3. mirti, žūti: Kare guldavo mūsų karių, bet guldavo ir priešų.

4. linkti, svirti: Ant pryšakio gùla eidamas – paseno senis. Kur vėjas pūsteria, ten ir anas gùla. Negul̃k ant pjūklo – sunku traukti. Ant rankos guląs dalgis – negeras pjauti. Pjauk kaip gulę rugiai, ką tu čia varpas kapoji!

5. spausti, mygti: Kiaulė paršą gula, ar nematai? varginti, kankinti, kamuoti, pulti, griebti: Bet juo toliau, juo sunkesne našta ėmė gulti ant Bruzdulio tas žemės sklypas. Jau man vėl sloga gùla. Slogos gula į nosis. Negaliu rūkyt – labai ant krūtinės gùla. Kiekviena liga gulė sunkia našta vargdienių šeimą. Ant jo pečių gula rūpesčiai. Visa giminė ant jo gùlė. Skolos gulė žmogų. Jau su mokesčiais gùla (ragina mokėti) . Ant jų ir laikraščiuos pradėjo gult (pulti) . Jeigu pradės visi gulti (pulti) , ir jos kantrybė turės pasibaigti. Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda.

6. kristi: Karšto kelio dulkės mums ant veido gulė. Kelnaitės gulė armonikos kvoldais. Ant kaktos gulo balti plaukai. dengti, supti: Aplinkui gulė jau sutemos, ir artinosi naktis. Saulė nušviečia kalnus iš kairės, nuo jų gula ilgi šešėliai.

7. pulti, apstoti, apspisti: Atidarytos kasos buvo gulte gulamos nekantrios minios. Visas pulkas strazdų kai gul̃s į vyšnias – tik čiulba čiulba!

8. eiti, traukti, slinkti: Debesys vis labiau gulė iš vakarų. Atilsino kareivius, netrukus iš visos galės gulė į Mozūriją. Tiek vaisko – atrodė, kad gul̃s ir nugul̃s (nueis) kaži kur. Bėk namo, sulysi – debesys gùla. Čia kaskiat šulinį, čia guls vanduo (iš žemės į viršų plūs) .

9. grimzti, skęsti, sekti, mažėti, stotis, leistis: Akmenėlis viršum plauks, o pūkelis dugnan gul̃s. Oi eisiu pažiūrėti gilan Dunojėlin, ar giliai gula mano dalelė, ar aukštai kelias manas vargelis. Tik ką pastatyto trobesio rąstai pradeda gul̃ti (spaustis) . Tep sunkiai darbuojantis, visa mano sveikata gulė dar jaunose dienose.

10. atstoti ką: Pošnia (dirva, žemė) ažu visa neguls.
ant rañkų gul̃ti trukdyti: Negulkit man ant rankų, matot, kad negaliu visko apspėti.
į grãbą gul̃ti mirti: Pats į grãbą gul̃siu, tau kitą išpiršiu.
kur̃ gul̃s kel̃s. Kur̃ gul̃s kel̃s – vis pas juos.
antgul̃ti (ančgul̃ti), añtgula, añtgulė.

1. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai. Aš antgùlęs [is] (prisispyręs) ano klausiau, bet nesakė.

2. užpulti: Vokyčiai antgula lietuvių rindas.
apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė)

1. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti. Jau visi apgùlę.

2. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti. Pas Jokūbą apsigulė meškininkai.

3. apsirgti: Jau trečia diena, kap àpgulė. Jis kap àpgulė, tai tris mėnesius sirgo. Apìguliau senyste. Ką jūs darysta, jeigu aš apgulsiù? Kad nor neapgultáu ir aš – kas mus tada ligintų? Jis ir apgùlęs gyvulius dar šeria.
apgultinaĩ. Apgultinaĩ serga (taip, kad reikia gulėti) . Sako, jūsų tetušis apsigùlęs.

4. kiek sukristi, sulinkti. Kviečiai àpgulė.

5. prigulti, prispausti: Kojų rankų apgùlęs neturėsiu (netinginiuosiu) . prislėgti: Juodos mintys kaip šmėklos sunkiai apgulė mažąjį elgetą. Nuliūdimas apgulė jo širdį. Àpgulė žmogų ligos, peržiem išsirgo. Neskanus valgis àpgulė širdį.

6. apsiausti, apsupti, apipulti: Dar tą patį metą kryžokai apgulė pilį Medvėgalį. Neprieteliai miestą apgùlę laiko. Vyrai stovėjo apgulę valsčių kaip bitės avilį. Liepsna apgulė visą namą. Ir čion pusnynai visur buvo apgulę namus. Visose šalyse apgulę (apsiniaukę), bus lietaus. Rūkas apgulė pievas. Nuvažiuok tik su paršais į turgų, tuoj àpgula [pirkėjai] ratus ir bežiūrint išgaudo paršus. Prie stalo visus suolus àpgulė (apsėdo) . Pilna žvirblių, apgùlę. Apgùlęs avilys – leis [bitės] spiečių. Apgultì [bičių] visi rėmai. Liepos žiedai apgulti bičių. Ravijos (piktžolės) apgulė batvinius, reik ravėti. Socializmo revoliucijos bangos nesulaikomai auga, apguldamos imperializmo tvirtoves. | Gaspadinė apgulė visus piningus, gentims nėko nekliuvo.

7. apklimpti: Kaži ar mes čia važiuodami neapgul̃sme? Àpgulė ratai [purvynėje],
nėr kaip išvažiuoti. Eik, pažiūrėk, gal kur àpgulė.
atgul̃ti, àtgula, àtgulė

1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis. Atgulu, gal užmigsiu. Nusirengęs atgulė į savo lovą. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti. Miegti atgulęs. Atgul̃k, truputį pamiegok. Reiktų popiet atgul̃ti, bet nėra laiko. Jie dar neatgùlę. Mokė jį lig atguldamas tą gražią giesmę. Šis lig neatgulęs nuejęs apveizėti arklelio. Vos kurią pamatė atgulus ar į purvą įbridus, tuojaus plakė ir ginė. Atsìguliau ant pievokšnio. Cigonai patalus gerus turi, gerai atsìgula. Pogulio atsìgulė. Tik neateik tuomet, kada aš būsiu atsigulęs. Šonan atsigulti. Kad pavargęs esi, eik ir atsigulk. Ei atsigul̃' (eik atsigulk) . Žinotum žmogus, kur virsi, – pats atsigultum. Kad tu akmeniu atsigultái (virstum akmeniu gulėti) ! Nevalgęs atsìguli, nemigęs atsikeli. Nevalgęs atsigul̃si, nemiegojęs atsikelsi. Nesigailėk vėlai atsigùlęs, anksti atsikėlęs.

2. apsirgti: Parėjęs savo trobelėn, kerdžius kaip atgulė, taip ir nebekėlė. Jau kaip àtgulė, teip ir nesikėlė. Tuo tarpu Jonikelė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti. Buvo pasitaisęs, bet išejo, pasivaikščiojo ir vėl atgulė. Aš buvau atgùlęs savaitę.

3. mirti, žūti: Atgulė, tėviškę begindami. Atsduso da porą kartų ir atagulė.

4. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koki debesiai àtgula, bus lietaus.

5. atstoti: Aš pats du darbinykus àtgulu.
į žẽmę atgul̃ti mirti: Kiek žmonių, į žemę atgulusių, kiek į platų pasaulį išklydusių!
įgul̃ti, į̃gula, į̃gulė.

1. gulti į ką: Aš į̃guliau ten. Ans vėl įgulė į lovą, nieko nesakė. Liuob įguls į šiaudus ir miegos, kad neplėštų patalų. Buvau įgùlusi į pat skruzdyną. Tik įsìguliau lovon, triokšt lentos, ir išlėkiau.

2. apsirgti: Kaip į̃gulau, tai mėnesį ir išgulėjau. Įguliau strėnoms, negaliu pajudėti. Kap iñgulė, tai ir nepaskėlė. Po tokių scenų įguldavo senė.

3. įlinkti, įvirsti, pasvirti: Tas uosis išvirto ir į̃gulė į kitus medžius. Kogi įsigulei (įlindai) dabar į tą langą? Kurgi ryji kaip kiaulė, bliūdan įsigulęs!

4. įpulti, įsiveržti: Vėjas į̃gula į žėglius (juos išpučia) . Įgulė tuojaus į karčemą žmonių. Kraujas buvo į kulšį įgulęs (kulšis pradėjus skaudėti) .

5. atsidėti kokiam darbui, įkibti į kokį darbą, įsigilinti dirbti: Tik gerai į darbą įgulk, tujau pabaigsi. Jau visi įgulė rugius pjauti. Anas kai įgula darban, tai nė valgyt nereikia. Kai įgula knygon (labai skaito) , tai jau nebeatitrauksi. Jis dabar įgùlęs ir įgùlęs į tas knygas. Mesk tas plunksnas plėšyt – per dieną įgùlus. Tai stiprus arklys – kad įgula, didžiausį vežimą paveža. Siuva net įgulęs, nori šiandien baigti. Jeigu jis į ką nors įsigula, tai jau neparkalbėsi. Jis vis į knygas įsigùlęs.

6. nuolat kur būti, viešėti: Visą dieną pas juos ir pas juos įgulęs, neina namo.

7. įklimpti: Ir mūsų karvė buvo įgùlus toj pačioj vietoj.
išgul̃ti, ìšgula, ìšgulė

1. sugulti: Silpnesni [pirtyje] išguldavo ant grindų. Ar jau visi ìšgulėt, ar jau visi sumigot? Jau visi yr išgùlę, jau visi yr išmigę, o dar mano matušėlė ma [n] vartelius atkėlė.

2. susirgti: Visas kaimas išgulė – nebuvo kam nei gyvulių pašerti, nei ligonių slaugyti.

3. prie žemės prilinkti. Rugeliai ìšgulė, sunku bus juos nupjaut. Kur pamėžta, javai net išgùlę. Vargas išgùlusiais krūmais nulapojo.

4. visus nuspausti, nugulti: Ta kiaulė išgul̃s visus paršelius.
nugul̃ti, nùgula, nùgulė

1. atsigulti: Ans jau nùgulė, nežadink. Svečiai, kol nugul̃s, šnarės po virkščias. Soda nugùlusi jau buvo, kad grįžom. Tiek skauda tą petį – niekaip negali nugul̃ti. Net nùgulė iš juoko. Juokės abi, nuguldamos iš juoko. Eisiu kiek nusigulti, ir kibsiam į šienus.

2. nusvirti, nulinkti: Kokie te beržai – kempinėm apaugę, nugùlę prie žemės! Žilvičiai upelio pakraščiais nugulę.

3. nuspausti, nuslėgti: Saugodavo, kad kiaulė nenugultų vaikų. Sauga (saugokis) , vaiko nenugulk! Kiaulė du paršelius nùgulė. Vaikus. kartais bemiegodami nugula.

4. nustoti, apspisti, nusėsti. apdengti, apipulti: Vartai ir tvora nugulta iš abiejų šonų vaikėzų. Suvažiavę žmonys nùgulė visus laukus. Palei mūs akopą (apkasą) nùgulė (sustojo) siena (frontas) . Bitės nùgulė visą laką. Kiek varnų – visas laukas nùgultas! Jo akys prisimerkia, kaktą raukšlės nugula. | Sukelta dulkė nugulė žemėn. Nugulę rūkai vėl kelias ir sklaistos.

5. nuslinkti: Debesies juodumas nugulė į vasaros saulėtekio kraštą. Debesys ant Vilkaviškio nùgulė. Debesys nùgulė anan šonan – nebus lietaus.

6. nusistoti, nusėsti. Nugula mielės alaus. Vandens negerk, palauk, kol smėlys nugul̃s. | Pečius nugul̃s (susileis) . nuslūgti. Nemuno vanduo jau nùgulė, tuoj pradžius lankos. Šiandien vanduo daugiau nugùlęs, kaip vakar.

7. nuklimpti, nugrimzti: Arklys baloj nepatraukia drūčkų šieno ir nugula.

8. nurimti, nuščiūti: Vėjelis nugulė, dienos pūga nuščiuvo.
pagul̃ti, pàgula, pàgulė

1. atsigulti: Buvau atsikėlusi, apsidirbau ir vėl pàguliau. Pàgulė ir sumigo. Strubuodegis pàgulė po apačios. Paduškos neturėjom – pagul̃ti kepurė tebuvo. Pastatysiu geresnį budinką – būs kur pagul̃ti ir pasėsti. Ar gausiu pagulties (pernakvoti) ? Guliu pasigùlęs, kad ir neužmingu migtinai. Mes pasigul̃siam ir šliaušiam. Ir jis nepajuto nei pasigulinčios, nei pasikeliančios.

2. palinkti. Rugiai gerai pagùlę, bus sparūs pjaut. Cibuliai pagùlę į saulę. Pagulusiems javams vijoklis kliudo ir pakilti.

3. prispausti, prislėgti: Vežimas jį pagulė. Pàguliau ranką, ir nusmilko (užtirpo) . Pagul̃k kraštus kaldros, tai kaldra nenukris nuo tavęs. Gal pàgulei ką, kad kieta [gulėti] ? Ar uodegas pàgulėt (kad teip ilgai nesikeliat) ? Petras vaikiną blinkt į apačią pagulė. Esi toki nuvargusi ar ligos pagulta? Liga mane pàgulė. Žmogelis buvo jau visai ligos pagultas. Aš visa esu skausmo pagulta, visa skaudi. Buvo pagulta rauplių ir mirė. Pagultà mirties, o vis dar dirba. Lizdeikis, silpnumu pagultas, nieko daug nebgalėjo veikti.

4. apsiausti, apsupti: Turkas su prancūzu buvo pagulę Sevastopolį. Plėšikai pagulė ir atėmė piningus.
pargul̃ti, par̃gula, par̃gulė. atsigulti: Betol neskirsiuos nuo bernytėlio, ik kol pargulsiu į juodąjį grabelį. Ne tiek ji rinko [uogeles],
kiek graudžiai verkė, ant juodos žemelės parsiguldamà.
pérgulti.

1. dar atsigulti: Anksti atsikėliau, reiks dieną pérgulti (pamiegoti) . Pérgulti kiek reikia.

2. per ką atsigulti: Arklys, pársigulęs skersai griovio, bepūkštuojąs – vos nepadvėsė.
pragul̃ti, pràgula, pràgulė. anksčiau už kitus atsigulti: Niekas anos neprakels, niekas nepragul̃s (vėliau už ją nenueis gulti) .
prigul̃ti, prìgula, prìgulė

1. prikristi; kiek atsigulti pasilsėti, pamiegoti: Prigulęs ant pilvo, atslinko. Kiškelis prigulė prie žemės ir niekur nebebėgo. Oi verkė verkė jauna mergelė, prie žemės priguldama. | Tik truputį žmogus prìguli, tuoj kaip kitas pasidarai. Po pusryčių vis mes prìgulam [pasilsėti]. Vakarą neėdęs teprìgula, nebnorės ėsti. Prigulė apypietės, per̃pietės. Prìgulė tėvelis saldaus miego. Priguliau ant šiaudų pamiegoti. Kad galvą skauda, tai prigul̃k biskį. Neduoda nei pálsio prigul̃t – eik ir eik. Kai karvės paėdę prigul̃s – nubėgsiu pasimaudyti. Aš prigulčiau jam prie šalelės. O aš prigulčiau prie jo šalužės kap rūta prie galvelės, prie geltonų kaselių. Pasidarė tyku, vėjas prìgulė (aptilo) . Prisiguliau, ir tuoj kelia. Toliau palėkę pamatė vyrą prie ežerą prisigùlus.

2. palinkti, pasvirti žemyn: Prigùlusi prie stalo, rašo. Matė ir tėtį, prigulusį prie žagrės ir verčiantį ilgą vagą. | Kad paims dalgę, tai prigulę pjauna (smarkiai) . Vyrai, prie vakarienės prigùlę, kits kitam davadijo. Arkliai net prigulę traukė vežimą. Arklys net priguldamas skrenda.

3. prispausti, prislėgti atsigulus ant ko: Motina vaiką prìgulė. Jų kiaulė net du paršu iškart prìgulė. Ausis, katros nebuvau prigùlęs, ir dabar tebeskauda. Tą mešką radau miške prigultą medžio.

4. daug prisirinkti, būti: Ten iš ryto žmonių prigulę daugybė. Vežimas, prigulęs (prisėdęs) vyrų, pravažiavo. Padirviai yra prigulę vandens.

5. pristoti prie ko, vis kur nors būti, neatsitraukti nuo ko: Jis vis prigulęs čia sėdėjo. Jis čia prigùlęs pas mus, tarsi namiškis. Jis visą laiką pri jų prigùlęs. Ir stovės čia prigùlęs, ar gėdos jau neturi, šalin eik!

6. pritikti: Rūbas man gerai prìgul. Aure kad prigula lenta, kaip čia buvusi. Vai, nors ir uždės [vainikėlį] ant ta [vo] galvelės, nepriguls in galvelę.
sugul̃ti, sùgula, sùgulė (-o).

1. visiems atsigulti: Jau visi sùgulė miegoti. Vežimas tik krypt, ir sùgulėm į purvyną. Sùgulėm ratu. Ėdė ėdė, sùgulė karvės. Sùgulė žvėreliai ant sausų kalnelių. Kai važiavom per kaimą, visos panos ant langų sugulo (sužiuro pro langus) . Tai debesys, sugulę akiraty, apačioj tamsūs, viršuje taškuoti. Ant pilvo susigulę, kalbėjomos žardieno [je].

2. sulinkti, sukniubti. Šitame darže kiekvienais metais javai sùgula. Sugùlę kviečiai pradeda dygti, stati da ne.

3. susislėgti, susispausti: Tai nuo gausingo vandens tokia dirva labai sùgula. Sunku pešt, šienas sugulęs.

4. nusėsti, nusistoti: Sugulęs buvo kraujas į nosį, ir reikėjo gydytis. Ant daiktų sugula daug dulkių.

5. prisimesti, prikibti: Atsigėriau šalto vandenio, ir kosulys sùgulė in krūtinės.
užgul̃ti, ùžgula, ùžgulė

1. atsigulti pailsėti: Užgul̃k bent dvi valandėles – bus stipriau dirbt. Aš einu biskį užgul̃t. | Išejai ir ùžgulei (ilgai užtrukai) – negal sulaukti. atsigulti ant viršaus: Tie trys šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas.

2. paskiau atsigulti: Nėkas neùžgulė, neužkėlė manęs, jauna kad buvau – vis pirmoji kėliau, paskutinė guliau.

3. susirgti: Kaip ùžgulė iš rudenio, tai ligi pavasario teip ir pagulėjo.

4. palinkti, užsikvempti ant ko: Zabelė rašo, labai žemai užgulusi sąsiuvinį. Valgydama neužgulk [ant stalo]. Jis rašo užsigùlęs ant stalo. Jis, užsigulęs ant bliūdo, ėda. Neužsigulk ant lango, stiklą išmygsi. Senis, užsigulęs ant bačkos, vėblioja kažin ką.

5. užspausti, gulimu prislėgti: Kiaulė atsivedė penkius paršiukus, bet vieną ùžgulė. Kiaulė ažugulė ažkart du paršelius. Ùžgulė vyrai su pečiais duris ir neleido įeiti. | Katinas ùžgulė kiškį. Paukštis buvo užgultas vanago. Rūkas užgulė žemę. Debesys užgulė dangų. Iš pietų užgulė miestą tiršta tamsa. Tamsi naktis buvo sunkiai užgulusi žemę. Greit ir žiemos šalčiai užguls žemę. Kai šaltesnė diena užguldavo, Onos sūnus ugnelę kurdavo. Senio veidą užguldavo kartais susirūpinimo šešėlis. Pavardės man užkrinta, užgula, nebatminu. Žmogus žiūri, kad tikrai jis pinigų katilą tur užsigulęs.

6. užpulti, apnikti: Kalakutai ùžgulė daržus (daug jeibių daro) . Kai užgul̃s strazdai vyšnias, tik čeža. Paukščiai ùžgulė trešnes lesti. Kai vanduo iš visur susileida, kai užgula (užlieja) ravą, tai neišeisi. Amalas užgulė cibulius. Iššlavus [kambarį],
dulkės ùžgula ant visko.

7. užgožti, užstelbti: Idant [avietės] neužgultų daržą. Pasakoja Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais ir traškančiomis giriomis.

8. apsunkinti, prislėgti; ligai, skausmui prispausti: Kapitalistinėse šalyse artėjanti ekonominė krizė sunkia našta užgula darbo moterų pečius. An blakstienų kai akmenai užgùlę, noriu miego. Kad aš numirsiu, nieko neužgul̃siu (neapsunkinsiu) . An manę vienos visi darbai žugul̃s. Sunkus apmaudas užgulė širdį. Užguls sapnai neramūs. Širdį užgulė neramumas. Užgula kai vežimas. Man ausis ùžgulė (ausys užsikimšo, užkrito) – gerai negirdžiu. Ausis užgultà, negirdžiu. Kai ùžgula nosį, tai net išdūsuoti negalima. Mano nosis užgulta – nesuuodžiu. Kad ùžgulė gerklę, negaliu ir atsidusti. Debesylų skystimas duodama, skreplėms užgulus gerklę. Pasilenkęs ilgai negali dirbti – akis užgula (kraujas subėga) . Kad rūkei tep daug, tai ir užgulė ant plaučių sunkumas – galėsi dabar kriūnėt. Sunku žmogui, kai bėdos ùžgula. Kad tave sunki liga užgultų!. Visas sodžius ant to kiemo užsigula (spaudžia, nusistatęs prieš jį) .

9. įnikti, pradėti; sukrusti; prispausti: Užgùlus tik sūrį niurko, ir daugiau nieko. Užgulė imti, ženytis. Tėtis užgulė mušti Petriuką. Anuodu užgulė vytis. Užgulė smarkus vėjas pūsti. Mokytoja mokė užgulus (spaudė prie mokslo) . Po švenčių reikės rugius užgul̃ti (imti pjauti) . Seniai užgulė ant valgių (pradėjo valgyti) su atsidėjimu. Jis jau užgulė (jau reikalauja) mane skolą atiduot. Tėvas tvirčiau užgulė kastuvą (pradėjo kasti) .
užgultinaĩ. Tėvas ir motina užgultinai (primygtinai) prašą apgiedoti. Kai ant vieno darbo užsìgula, tai nė atitraukti negali. Vis ant knygų užsigulęs (labai skaito) .

10. užstoti ką, užimti: Elzė tavo lovą ùžgulė (nebėr vietos tau atsigulti) . Mano urvelį lapelė ažugulė. Kalnai užgula daug vietos. Pakalnėj yra didelis akmuo – anas ažugulė vandenį (užstojo vandeniui kelią) . Dūmai neina, gal liuktai užgùlę (užakę) . Neužgulkiat už lempos, vaikai, juk man reik siūti.
ant sprándo užgul̃ti būti išlaikomam: Tie dykaduoniai užgulė ant sprando, ir negali jų atsikratyti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antgulti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis