"Andras" – senovės lietuvių mitologijoje – mirusiųjų dvasia, vaiduoklis, pabaisa, siejama su pragaru ir nemirtingumu. Kartais minimas kaip pragaro valdovas.
Pavyzdžiai:
1. Mitologiniuose šaltiniuose Andras vaizduojamas kaip žemės gelmių būtybė, kuri gali kankinti sielas.
2. Pasakojimuose – piktas vaiduoklis, trikdantis gyvuosius (pvz., siautėjęs kapinėse).
3. Dabar retai vartojamas, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose apie mitologiją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.