Ančiukė – tai mažybinė, švelni arba meili forma nuo žodžio antis (pvz., kaip „vaikiukas“ nuo „vaikas“).
Vartojama:
1. Tiesiogiai – apie jauną ar mažą antį:
Ežere plaukė miela ančiukė su mama.
2. Meiliam kreipimui – švelniam, intymiam vadinti (dažnai vaikui, mylimajam):
Nagi, ančiuke, valgyti laikas!
3. Pramogų industrijoje – kaip charakterio vardas (pvz., animacijoje, žaisluose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.