Alvelė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įdubimą, daubą, nedidelį slėnį ar vagą žemėje (pvz., upės slėnyje, kalvoje). Dažnai vartojamas poetiškai ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Upė teka giliąja alvele.
2. Kalno šlaite matėsi sausa alvelė.
3. Poelyje guli avižų alvelė. (poet.) – metafora apie nupjautų javų lauką.
Trumpai: Alvelė – natūrali įduba žemėje, panaši į vagą ar nedidelį slėnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.