„Akalica“ (akalyčia) – tai senas lietuvių žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, alkanumą (ypač iš badavimo ar sunkaus darbo). Dažniausiai vartotas kalbant apie fizinį išsekimo jausmą.
Pavyzdžiai:
1. Po dienos lauko darbo apėmė tokia akalica, kad net valgyti nenorėjosi.
2. Senovėje žmonės badavo ir kentė akalicą.
3. Ilgai keliavęs, jis jautė didelę akalicą.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.