„Abėcoti“ reiškia kalbėti nesuprantamai, beprasmiškai, išsklaidytai (dažnai dėl senatvės, ligos, įtampos ar apsvaigimo).
Pavyzdžiai:
1. Senis jau pradėjo abėcoti – kalba vienus žodžius, kitų nebesupranta.
2. Po operacijos ligonis dar abėcavo, bet po kelių dienų ėmė aiškiai kalbėti.
3. Per karštį vaikas pradėjo abėcoti miegant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.