žurnaliūga

Žurnaliūga – tai žurnalistinio teksto dalis, paprastai pabaigoje, kurioje autorius trumpai apibendrina pagrindinę mintį, pateikia išvadas arba atskleidžia platesnę problemos reikšmę. Tai ne tik santrauka, bet ir tekstui suteikiantis užbaigtumo, dažnai su filosofiniu ar emociniu prieskoniu.

Pavyzdžiai:
1. Reportažo pabaigoje:
"Taip šiame miestelyje gyvena ne tik žmonės – čia gyvena atmintis. Ir kol bus tų, kurie ją puoselėja, istorija nenutrūks."

2. Komentare apie ekologiją:
"Galbūt būtent dabar, kai prarandame paskutinius gamtos kampelius, pagaliau suprantame, kad gelbėti reikia ne tik aplinką – bet ir save."

3. Interviu su menininku:
"O jo kūryba, lyg aidas, grįžta į mus pačius: primena, kad grožis gimsta ne tobulumo, o nuoširdumo akimirkose."

Trumpai: Žurnaliūga – tai žurnalistinio teksto „paskutinis akordas“, kuriuo autorius palieka skaitytoją su pagrindine mintimi ar refleksija.

• Žargonai: žurnaliūga

Įrašas
Paaiškinimas	Žurnaliūga – tai žurnalistinio teksto dalis, paprastai pabaigoje, kurioje autorius trumpai apibendrina pagrindinę mintį, pateikia išvadas arba atskleidžia platesnę problemos reikšmę. Tai ne tik santrauka, bet ir tekstui suteikiantis užbaigtumo, dažnai su filosofiniu ar emociniu prieskoniu. Pavyzdžiai: 1. Reportažo pabaigoje: "Taip šiame miestelyje gyvena ne tik žmonės – čia gyvena atmintis. Ir kol bus tų, kurie ją puoselėja, istorija nenutrūks." 2. Komentare apie ekologiją: "Galbūt būtent dabar, kai prarandame paskutinius gamtos kampelius, pagaliau suprantame, kad gelbėti reikia ne tik aplinką – bet ir save." 3. Interviu su menininku: "O jo kūryba, lyg aidas, grįžta į mus pačius: primena, kad grožis gimsta ne tobulumo, o nuoširdumo akimirkose." Trumpai: Žurnaliūga – tai žurnalistinio teksto „paskutinis akordas“, kuriuo autorius palieka skaitytoją su pagrindine mintimi ar refleksija.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.