žaibu

„Žaibu“ – tai lietuvių kalbos linksnis (naudininkas, vienaskaita) nuo žodžio „žaibas“, reiškiančio:
1. Gamtinį reiškinį – elektros išlydį debesyse (pvz., perkūniją).
2. Perkeltine prasme: labai greitą, staigų veiksmą ar daiktą (pvz., greitį, staigumą).

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
- Vaikai stebėjo žaibu danguje.
- Žaibu apšviestas miškas atrodė mistiškai.

2. Perkeltinė reikšmė:
- Pasiilgau jo žaibu greito humoro.
- Automobilis prašovė žaibu greičiu.

Trumpai: Naudininko forma „žaibu“ vartojama nurodant objektą, kuriam skiriamas veiksmas ar savybė (pvz., „prilygti žaibu greičiu“).

Įrašas
Paaiškinimas	„Žaibu“ – tai lietuvių kalbos linksnis (naudininkas, vienaskaita) nuo žodžio „žaibas“, reiškiančio: 1. Gamtinį reiškinį – elektros išlydį debesyse (pvz., perkūniją). 2. Perkeltine prasme: labai greitą, staigų veiksmą ar daiktą (pvz., greitį, staigumą). Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė reikšmė: - Vaikai stebėjo žaibu danguje. - Žaibu apšviestas miškas atrodė mistiškai. 2. Perkeltinė reikšmė: - Pasiilgau jo žaibu greito humoro. - Automobilis prašovė žaibu greičiu. Trumpai: Naudininko forma „žaibu“ vartojama nurodant objektą, kuriam skiriamas veiksmas ar savybė (pvz., „prilygti žaibu greičiu“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.