titravimas
Titravimas – tai analizės metodas, kurio metu vieno tirpalo (titrantas) koncentracija nustatoma leidžiant jį reakcijai su kitu žinomos koncentracijos tirpalu (analitu), kol pasiekiamas ekvivalentiškumo taškas (dažniausiai fiksuojamas indikatoriumi arba prietaisu).
Pagrindinės savybės:
- Atliekamas titratoriumi.
- Rezultatas apskaičiuojamas pagal sunaudoto titranto tūrį ir koncentraciją.
- Naudojamas kiekybinei cheminėje analizėje.
Pagrindiniai tipai:
1. Rūgščių-bazių titravimas – nustatoma rūgšties ar bazės koncentracija (pvz., acto rūgšties titravimas NaOH).
2. Redokso titravimas – pagrįstas elektronų perdavimo reakcijomis (pvz., permanganatometrija).
3. Kompleksometrinis titravimas – naudojami kompleksiniai junginiai (pvz., vandens kietumo nustatymas EDTA).
4. Nuosėdų titravimas – pagrįstas tirpių nuosėdų susidarymu (pvz., chloridų nustatymas AgNO₃).
Paprastas pavyzdys:
Etiketėje nurodyta acto esme koncentracija patikrinama titruojant su žinoma natrio hidroksido (NaOH) koncentracija, naudojant fenolftaleiną kaip indikatorių. Kai tirpalas įgauna šviesiai rausvą spalvą, pasiekiamas ekvivalentiškumo taškas ir apskaičiuojama acto rūgšties koncentracija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.