svaipinimas

Svaipinimas – tai žodžio „svaipyti“ veiksmažodinis daiktavardis, reiškia silpną, nerangų judėjimą, svyravimą, kūno nevikrumą (pvz., eidamas, stovėdamas). Dažnai vartojama apie žmogų, kuris netvirtai laikosi ant kojų dėl silpnumo, apsvaigimo, ligos ar alkoholio.

Pavyzdžiai:
1. Po operacijos jis ėjo su svaipinimu, laikydamasis už sienų.
2. Apsvaigusi mergina stovėjo su svaipinimu, vos neišlaikydama pusiausvyros.
3. Girtas vyras ėjo gatve svaipindamasis iš vienos pusės į kitą.

Sinonimai: svyravimas, netvirpėjimas, klibinėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svaipinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Svaipinimas – tai žodžio „svaipyti“ veiksmažodinis daiktavardis, reiškia silpną, nerangų judėjimą, svyravimą, kūno nevikrumą (pvz., eidamas, stovėdamas). Dažnai vartojama apie žmogų, kuris netvirtai laikosi ant kojų dėl silpnumo, apsvaigimo, ligos ar alkoholio. Pavyzdžiai: 1. Po operacijos jis ėjo su svaipinimu, laikydamasis už sienų. 2. Apsvaigusi mergina stovėjo su svaipinimu, vos neišlaikydama pusiausvyros. 3. Girtas vyras ėjo gatve svaipindamasis iš vienos pusės į kitą. Sinonimai: svyravimas, netvirpėjimas, klibinėjimas.