striuokčiojimas

Striuokčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralizavimą, dažnai su nepatogiais klausimais ar pamokymais.

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
"Tėtis vėl pradėjo striuokčiojimą apie tai, kaip jaunystėje dirbo nuo anksto."
2. Darbe:
"Vadovas pusvalandį striuokčiojo dėl vienos klaidos ataskaitoje."
3. Mokykloje:
"Mokytoja užsiėmimą pradėjo striuokčiojimu apie discipliną."

Sinonimai: pamokslas, moralė, plepėjimas, dėstymas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'striuokciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Striuokčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralizavimą, dažnai su nepatogiais klausimais ar pamokymais. Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: "Tėtis vėl pradėjo striuokčiojimą apie tai, kaip jaunystėje dirbo nuo anksto." 2. Darbe: "Vadovas pusvalandį striuokčiojo dėl vienos klaidos ataskaitoje." 3. Mokykloje: "Mokytoja užsiėmimą pradėjo striuokčiojimu apie discipliną." Sinonimai: pamokslas, moralė, plepėjimas, dėstymas.