spragumas

Spragumas – tai kalbos klaida, kai kalbėdamas žmogus netiksliai arba klaidingai ištaria garsus, žodžius ar frazes, dažniausiai dėl nerimo, pablogėjusios dėmesio koncentracijos ar kalbos įpročių.

Pagrindinės reikšmės:
1. Klaidingas garsų/jų junginių ištarimas (pvz., vietoj „šventas“ pasakoma „šventras“).
2. Žodžių maišymas arba nerišli kalbė dėl susijaudinimo.
3. Nemotyvuotas kalbos sutrumpinimas (pvz., „labas“ vietoj „labas rytas“).

Pavyzdžiai:
- Garsų keitimas: „Policininkas“ → „Policinikas“.
- Žodžių maišymas: „Duok šį tą“ (neaiškumo momentu).
- Nerimas: „Aš... na... norėjau... tai...“ (dažni pertraukimai).
- Sutrumpinimai: „Skamb“ vietoj „skambink“.

Santrauka: Spragumas – tai atsitiktinė, dažnai nerimo sukelta kalbos netikslumo forma, pasireiškianti ištarimo klaidomis, žodžių maišymu ar nemotyvuotais sutrumpinimais.

Įrašas
Paaiškinimas	Spragumas – tai kalbos klaida, kai kalbėdamas žmogus netiksliai arba klaidingai ištaria garsus, žodžius ar frazes, dažniausiai dėl nerimo, pablogėjusios dėmesio koncentracijos ar kalbos įpročių. Pagrindinės reikšmės: 1. Klaidingas garsų/jų junginių ištarimas (pvz., vietoj „šventas“ pasakoma „šventras“). 2. Žodžių maišymas arba nerišli kalbė dėl susijaudinimo. 3. Nemotyvuotas kalbos sutrumpinimas (pvz., „labas“ vietoj „labas rytas“). Pavyzdžiai: - Garsų keitimas: „Policininkas“ → „Policinikas“. - Žodžių maišymas: „Duok šį tą“ (neaiškumo momentu). - Nerimas: „Aš... na... norėjau... tai...“ (dažni pertraukimai). - Sutrumpinimai: „Skamb“ vietoj „skambink“. Santrauka: Spragumas – tai atsitiktinė, dažnai nerimo sukelta kalbos netikslumo forma, pasireiškianti ištarimo klaidomis, žodžių maišymu ar nemotyvuotais sutrumpinimais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.