Prometėjas (gr. Προμηθεύς – „išpranašautojas“) graikų mitologijoje yra titanas, kuris sukūrė žmones iš molio ir pavogė ugnį iš dievų, kad ją atiduotų žmonijai. Už tai Dzeusas jį nubaudė – pririšo prie uolos, kur kasdien erelis ėsdavo jo kepenį, kurios ataugdavo per naktį.
Pagrindinė reikšmė:
Simbolizuja maištą, auką žmonijos labui, žinių ir pažangos dovanojimą, kartais – kančią dėl drąsos ar žmogaus kūrybingumą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Literatūroje:
– A. Mickevičiaus „Dziaduose“ Prometėjas minimas kaip pavyzdžio kankinio simbolis.
– M. Shelley romaną „Frankenšteinas“ vadino „šiuolaikiniu Prometėju“ dėl žmonijos peržengimo ribų.
2. Kalbos posakiuose:
– „Jis kaip Prometėjas – aukoja save kitiems.“
– „Prometėjiška auka“ – auka dėl bendro gėrio.
3. Kultūroje:
– P. Picasso paveikslas „Prometėjas“ vaizduoja mitą.
– Mitas dažnai interpretuojamas kaip žmogaus kovos su despotizmu alegorija.
Trumpai: Prometėjas – mitinis žmogaus globėjas, kuris žmonijai atidavė ugnį (žinias, pažangą) ir nukentėjo už tai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.