Prastakalbė – tai hipotetinė bendra visų indoeuropiečių kalbų protėvė, iš kurios išsivystė šios kalbos šeimos kalbos (pvz., lietuvių, latvių, sanskrito, graikų, lotynų, germanų, slavų kalbos). Tai nebuvo užrašyta kalba, o atkurta mokslininkų lyginamuoju metodu.
Pagrindinės savybės:
- Turėjo fleksinę struktūrą (linksniai, asmenys).
- Turėjo tris giminės formas (vyr., mot., bevardė).
- Turėjo aštuonis linksnius (įskaitant vardininką, kilmininką, įnagininką).
Pavyzdžiai rekonstruotų žodžių:
- \méh₂tēr – „motina“ (lt. motė, lot. māter, angl. mother)
- \dn̥ǵʰwéh₂s – „liežuvis“ (lt. liežuvis, lot. lingua)
- \h₁éḱwos – „arklys“ (lt. ašva, lot. equus, sen. gr. hippos)
Svarba: Prastakalbė padeda suprasti indoeuropiečių kalbų giminystę ir raidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.