Pezėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškantis ilgalaikį, nuobodų laukimą (pvz., eilėje, sustojus transportui, laukiant atsakymo).
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą pezėjau pas gydytoją.
2. Pezėjome stotelėje, kol atvažiavo autobusas.
3. Kiek galima pezėti šiame susitikime?
Kilmė: Kilęs iš rusų kalbos žargono „пездеть“ (ūžti, knarkti), perimtas kaip „pezėti“ (ūžti, murmėti), o vėliau įgijęs dabartinę reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.