parlakinimas

Parlakinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, lėtą burnos judesį, panašų į kramtymą, bet be maisto (dažniausiai dėl įpročio, susikaupimo ar nervinimo).

Pavyzdžiai:
1. Įpročio: Senelis sėdėjo ant suolo ir parlakinėjo tuščią pypkę.
2. Susikaupimas: Studentas, galvodamas užduotį, nervingai parlakinėjo sąsiuvinio kraštelį.
3. Nerimas: Ji parlakinėjo lūpas, laukdama rezultatų.

Trumpai: Parlakinimas – tai beviltiškas burnos judesys (lūpų, liežuvio, daiktų), atliekamas dėl įpročio, susikaupimo ar įtampos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'parlakinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Parlakinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, lėtą burnos judesį, panašų į kramtymą, bet be maisto (dažniausiai dėl įpročio, susikaupimo ar nervinimo). Pavyzdžiai: 1. Įpročio: Senelis sėdėjo ant suolo ir parlakinėjo tuščią pypkę. 2. Susikaupimas: Studentas, galvodamas užduotį, nervingai parlakinėjo sąsiuvinio kraštelį. 3. Nerimas: Ji parlakinėjo lūpas, laukdama rezultatų. Trumpai: Parlakinimas – tai beviltiškas burnos judesys (lūpų, liežuvio, daiktų), atliekamas dėl įpročio, susikaupimo ar įtampos.