Pagiedojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, malonų giedojimą (dažniausiai apie paukščius).
Reikšmė:
Tai ne garsus ar aukštas giedojimas, o ramus, tylus, dažnai linksmas ar melancholiškas balso ar garsų skambėjimas.
Pavyzdžiai:
1. Pavasario rytą miške girdėjosi vieversių pagiedojimas.
2. Senelis iš balkono klausėsi lakštingalų pagiedojimo.
3. Po langais tyliai skambėjo mergaitės pagiedojimas. (perkeltine prasme – švelnus dainavimas)
Sinonimai: giedojimas, čiulbėjimas, trauliojimas (paukščiams).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.