„Maoriai“ – tai Ramiojo vandenyno Polinezijos regiono tauta, Naujosios Zelandijos (Aotearoa) vietiniai gyventojai.
Pagrindiniai bruožai:
- Kalba: maorių kalba (te reo Māori).
- Kultūra: turtinga žodinė tradicija, mitai, tradiciniai šokiai (haka), dainos (waiata), išskirtiniai tatuiruotės (ta moko) ir susitikimo namai (wharenui).
- Socialinė struktūra: pagrįsta gentimis (iwi) ir giminystės ryšiais (whakapapa).
- Istorija: pirmieji atvykėliai iš Rytų Polinezijos (apie XIII a.); kolonizacija britų (XIX a.) ir Vaitangi sutartis (1840 m.) – pagrindinis šiuolaikinio maorių teisių dokumentas.
Pavyzdžiai:
1. Kalba: Sveikinimas „Kia ora“ (sveikas / būk sveikas).
2. Tradicija: Haka – ritualizuotas šokis, atliekamas prieš mūšius ar sporto varžybas (pvz., „All Blacks“ regbio komanda).
3. Menai: Whakairo – medžio drožyba, ta moko – veido/kūno tatuiruotės su simboline reikšme.
4. Istorija: Vaitangi sutartis – ginčų dėl žemės ir teisių šaltinis, kasmet minima Vaitangi dieną (vasario 6 d.).
5. Šiuolaikinė visuomenė: Maoriai sudaro ~17% N. Zelandijos gyventojų; veikia maorių švietimo institucijos (kohanga reo, kura kaupapa) ir Te reo Māori yra viena iš oficialių šalies kalbų.
Trumpai: Maoriai – N. Zelandijos čiabuviai su unikalia kalba, kultūra ir istorija, kurios pagrindas – gentys, Vaitangi sutartis ir atgimstantis tautinis identitetas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.