kipšiukas

"Kipšiukas" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "kipšas", reiškiančio "šokdynė", "energingas, guvus vaikinas" arba "ūmus, miklus žmogus". Dažnai vartojamas švelniai šmaikščiai ar meiliai.

Pavyzdžiai:
1. Mūsų sūnus – tikras kipšiukas, niekada neužsiseda vietoje.
2. Kaip šis kipšiukas sugeba visur įlįsti!
3. Na, kipšiuk, vėl išbėgai iš kambario?

Trumpai: tai mažybinė, švelni forma apie judrą, gyvą žmogų (dažniausiai vaiką).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kipsiukas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Kipšiukas" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio "kipšas", reiškiančio "šokdynė", "energingas, guvus vaikinas" arba "ūmus, miklus žmogus". Dažnai vartojamas švelniai šmaikščiai ar meiliai. Pavyzdžiai: 1. Mūsų sūnus – tikras kipšiukas, niekada neužsiseda vietoje. 2. Kaip šis kipšiukas sugeba visur įlįsti! 3. Na, kipšiuk, vėl išbėgai iš kambario? Trumpai: tai mažybinė, švelni forma apie judrą, gyvą žmogų (dažniausiai vaiką).