„Kalbišius“ – tai neformalus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis kalbą ar dialektą, kuris skamba keistai, nesuprantamai ar pernelyg sudėtingai (pvz., dėl specifinės terminijos, greito tempo, tarmiškumo).
Pavyzdžiai:
1. Mokslininkas aiškino taip moksliškai, kad tikrovėje buvo girdėti tik kažkoks kalbišius.
2. Užsienietis kalbėjo greitai su stipria tarme – išėjo visiškai kalbišius.
3. Programuotojų susitikime jų žargonas man buvo grynas kalbišius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.