Išdūlėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis labai stiprų, intensyvų dūlėjimą (smūgiavimą, daužymą, mušimą), dažnai su niokojimo, sunaikinimo ar smarkaus fizinio poveikio atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Po riaušių policininkų šalmai buvo visiškai sudaužyti – tai buvo tikras išdūlėjimas.
2. Kaimynas girdėjo tokį išdūlėjimą iš garažo, lyg kas laužytų metalą.
3. Komanda gavo išdūlėjimą rungtynėse – pralaimėjo 0:5. (perkeltine prasme, apie sutriuškinimą varžybose).
Trumpai:
Tai sustiprinta „dūlėjimo“ forma, vartojama apie smarkų fizinį smūgiavimą arba perkeltine prasme – stiprų pralaimėjimą / niokojimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.