Gargulija – tai lietuviškas žodis, reiškiantis neaiškią kalbą, murdimą, nesuprantamą plepėjimą arba tuščią pokštavimą. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant, kad kalba neturi prasmės.
Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo kampe ir niūniavo kažkokią garguliją.
2. Užuot aiškiai pasakęs, jis murdėjo garguliją.
3. Neklausyk tos gargulijos – tai tik tušti žodžiai.
Sinonimai: murdimas, niūniavimas, tuščia kalba, beprasmybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.