Flešbekas – tai meninis metodas, kai veiksmas nutrūksta ir rodomas praeities įvykis ar prisiminimas, siekiant paaiškinti dabarties situaciją, veikėjo motyvus ar kontekstą. Dažnas filmuose, literatūroje, serialuose.
Pavyzdžiai:
1. Filme – veikėjas pamena vaikystės traumą, kuri paaiškina jo dabartinį elgesį.
2. Romane – herojas atsimena pokalbį, leidžiantį suprasti jo sprendimą.
3. Seriale – epizodas prasideda nuo praeities scenos, aiškinančios veikėjų santykius.
Trumpai: flešbekas – grįžimas į praeitį istorijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.