„Dainuolis“ – tai mažybinė, švelnaus pobūdžio forma nuo žodžio „dainius“ (dainininkas). Dažniausiai vartojama apie vaiką, kuris mėgsta dainuoti, arba švelniai, meiliai apie bet kurį dainininką.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų mažasis dainuolis visą dieną niūniuoja sau po nosimi.
2. Senelis, mūsų šeimos dainuolis, visada pakelia nuotaiką dainelėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.