„Buča“ – tai paprastai molinis ar keraminis indas vandeniui nešioti, dažniausiai su rankena. Pavyzdžiai:
1. Senovėje bučomis nešdavo vandenį iš šulinio.
2. Puodynėje gėlės, o bučoje – vanduo laistyti.
3. Kaimo sodyboje ant stalo stovėjo buča su šviežiu vandeniu.
Dabar šis žodis dažniau vartojamas perkeltine prasme, pvz., apie didelį, nepatogų indą ar net apie nemaloniai atrodantį veidą (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.