„Blizgiklis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, dažnai pigų ir ryškią daiktą, kuris blizga, blizgėti (pvz., papuošalas, žaislas). Kartais vartojama ir perkeltine prasme apie tuščią, išvaizdingą, bet menką dalyką.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai žaidė su pigiais blizgikliais iš kinderio.
2. Jos suknelė buvo nukabinta blizgiklių.
3. Tai ne technologinis pranašumas, o tik blizgiklis reklamai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.