Arimaičiai – tai kaimo bendruomenės nariai, turintys žemės valdą (arimus) ir atitinkamas pareigas (pvz., mokesčius, karinę tarnybą) LDK laikotarpiu. Tai buvo laisvieji valstiečiai, nepriklausantys bajorams.
Pavyzdžiai:
1. XVI a. dokumentuose minimi „arimaičiai“, mokantys valstybei duoklę grūdais.
2. Kaimo sąrašuose arimaičiai skiriami nuo baudžiauninkų – jie savarankiškai ūkininkavo savo žemėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.