"Tūba" lietuvių kalboje turi dvi pagrindines reikšmes:
1. Muzikinis instrumentas – didžiausias ir žemiausio garso pučiamasis instrumentas iš vario, naudojamas simfoniniuose orkestruose, pučiamųjų orkestruose.
Pavyzdžiai:
- Orkestre grojo įspūdinga tūba.
- Jis nuo vaikystės mokosi groti tūba.
2. Indas, talpykla (dažniausiai cilindro formos) – didelis, dažniausiai metalinis ar plastikinis indas skysčiams, granulėms ar kitoms medžiagoms laikyti.
Pavyzdžiai:
- Pirkome didelę tūbą dažų remontui.
- Sandėlyje stovėjo tūbos su grūdais.
Žodis kilęs iš lotynų kalbos tuba – 'trimitas, vamzdis'.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.