Trubadūras – tai viduramžių poetas ir muzikantas, kilęs iš Provanso (Pietų Prancūzija), kuris kūrė ir atliko riteriškąją lyriką (dažniausiai meilės temas) okitanų kalba (XII–XIII a.). Trubadūrai buvo pirmieji vakarietiškosios pasaulietinės poezijos ir muzikos kūrėjai, o jų kūryba paveikė visą Europos literatūrą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys:
Garsiausias trubadūras – Bernartas de Ventadornas (XII a.), kurio dainos (pvz., „Can vei la lauzeta mover“) idealizavo dvasingą meilę („amor cortes“ – riteriškąją meilę).
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Žodis „trubadūras“ dabar kartais vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant poetą ar muzikantą, kuris kuria romantišką ar melancholišką lyriką. Pvz.:
„Jis – tikras šiuolaikinis trubadūras, jo dainos pilnos jausmų ir nostalgijos.“
Trumpai:
Trubadūras – viduramžių Provanso poetas-muzikantas, meilės lyrikos kūrėjas. Šiandien – simbolinis žodis, reiškiantis romantišką menininką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.