Tranzityvumas – tai gramatinė savybė, reiškianti, kad veiksmažodis turi tiesioginį papildinį (daiktavardį ar įvardį), kuris nurodo veiksmo objektą.
Kitaip tariant: veiksmas pereina iš veikėjo į kitą objektą.
Pavyzdžiai:
1. Mergaitė skaito knygą.
– „skaito“ yra tranzityvus veiksmažodis, nes turi tiesioginį papildinį „knygą“.
2. Jonas valgo obuolį.
– „valgo“ yra tranzityvus, nes veiksmas nukreiptas į „obuolį“.
3. Mokytoja aiškina taisyklę.
– „aiškina“ yra tranzityvus, nes veikia į „taisyklę“.
Paprastas patikrinimas:
Jei galima užduoti klausimą ką? arba ką? (pvz., ką skaito? – knygą), veiksmažodis yra tranzityvus.
Priešingybė: Netranzityvus veiksmažodis neturi tiesioginio papildinio (pvz., „Vaikas miega“ – negalima paklausti „ką miega?“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.