"Tora" (תּוֹרָה) hebrajų kalba reiškia "mokymas", "įstatymas" arba "nurodymas". Tai pagrindinis judaizmo terminas, dažniausiai vartojamas nusakant Penkiaknygę (pirmuosius penkis Senojo Testamento knygas: Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo), kurios, tikima, buvo apreikšdintos Mozei.
Trumpai tariant, Tora yra:
1. Judėjų šventasis tekstas – religinis ir teisinis pamatas.
2. Dievo apreikšdinta žinia – gyvenimo ir tikėjimo gairės.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religiniame kontekste:
"Sinagogoje žydai skaito Toros eilutes kiekvieną šabatą."
2. Perkeltine prasme (kaip išminties ar taisyklių šaltinis):
"Ši knyga yra tikrojo fotografijos meistro tora." (t. y. pagrindinis vadovas arba autoritetas šioje srityje).
Pastaba: Žodis gali būti vartojamas ir siauresne prasme (tik rašytinė Tora) arba plačiau – apimant ir žodinę tradiciją (Talmudą, rabininius komentarus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.