Toponimika – tai kalbotyros šaka, tirianti vietovardžių (toponimų) kilmę, reikšmę, raidą, vartoseną ir istoriją.
Ji analizuoja, kaip susidaro ir vystosi vietų pavadinimai (pvz., miestų, upių, kalnų).
Pavyzdžiai:
1. Vilnius – kilęs nuo upės pavadinimo Vilnia (greičiausiai iš baltiško žodžio vilnis – „banga“ arba vilnyti – „vilnėti“).
2. Nida – kilęs iš kuršių kalbos žodžio nida, reiškiančio „upė, protaka“ (susijęs su Prūsijos upės Nida pavadinimu).
3. Trakai – kildinamas iš žodžio traktas („kelias“) arba baltiško trakai („miškinga vieta“).
Trumpai tariant, toponimika atsako į klausimą: „Iš kur kilo šis vietovardis ir ką jis reiškia?“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.