Titrimetrija
Titrimetrija – tai analitinės chemijos metodas, kai medžiagos koncentracija nustatoma tiksliai matuojant reaguojančio reagento (titranto) tūrį, reikalingą visiškai sureaguoti su analitu (tiriamąja medžiaga).
Pagrindinis principas: iki ekvivalentinio taško (reakcijos pabaigos) pasiekimo, kuris dažnai fiksuojamas indikatoriumi arba instrumentiniu būdu.
Pagrindiniai tipai (pagal reakcijos tipą):
1. Rūgščių-bazių titravimas – pagrįstas protonų perdavimu.
Pvz.: acto rūgšties koncentracijos nustatymas, titruojant natrio hidroksido tirpalu.
2. Redokso titravimas – pagrįstas elektronų perdavimu.
Pvz.: vitaminą C kiekio nustatymas, naudojant jodo tirpalą.
3. Kompleksometrinis titravimas – pagrįstas kompleksų susidarymu.
Pvz.: vandens kietumo nustatymas, naudojant EDTA.
4. Nuosėdų titravimas – pagrįstas tirpių druskų susidarymu.
Pvz.: chloridų kiekio nustatymas, titruojant sidabro nitratu.
Praktinis pavyzdys:
Norint nustatytie nežinomą druskos rūgšties (HCl) koncentraciją, įmatuotą jos tūrį titruojama žinomos koncentracijos natrio hidroksido (NaOH) tirpalu. Pridėjus indikatorių (pvz., fenolftaleiną), tirpalas įgauna rausvą spalvą, kai pasiekiamas ekvivalentiškumo taškas. Iš sunaudoto NaOH tūrio apskaičiuojama HCl koncentracija.
Svarba:
Titrimetrija plačiai naudojama pramonėje, farmacijoje, maisto analizėje ir mokslo tyrimuose dėl paprastumo, tikslumo ir mažų sąnaudų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.