Tipolitografija
Tipolitografija – tai istorinis terminas, reiškiantis spausdinimo būdą, kai tekstas ir iliustracijos sudaromi vienoje spausdinimo formoje (dažniausiai iš metalo ar medžio), naudojant tipografinį (teksto) ir litografinį (piešinio) derinį. Tai buvo tarpinis etapas tarp rankinio spausdinimo ir modernių ofseto technologijų.
Trumpai: Teksto ir paveikslų spausdinimas vienu metu iš vienos formos, sujungiant teksto (tipografijos) ir piešinio (litografijos) metodus.
Pavyzdžiai:
1. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikraščiai ir žurnalai:
Dažnai naudojo tipolitografiją, kad viename puslapyje būtų ir straipsniai, ir iliustracijos (pvz., karikatūros, reklamos), nereikalingos atskiros klisės.
2. Senosios atvirukai ir reklaminiai plakatai:
Kai ant to paties popieriaus vienu spaudimu būdavo išvedamas dekoratyvinis fonas (litografija) ir tekstas (pvz., adresas ar sloganas).
3. Knygų iliustracijos:
Kai knygoje piešinys ir pastraipos būdavo išspausdinti kartu, o ne įklijuojami atskirai.
Pastaba: Šiuolaikiniame kontekste terminas vartojamas retai, nes technologijos (pvz., ofsetas, digitalinis spausdinimas) sujungia tekstą ir vaizdus automatiškai. Jis dažniausiai aptinkamas kalbant apie istorinę poligrafiją ar senų spaudinių restauravimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.