Tindalizacija – tai pakartotinis (dažniausiai triskart) šildymas mažesnėje nei virimo temperatūroje (dažniausiai 60–80 °C), skirtas sunaikinti atsporintas mikroorganizmų formas (pvz., bacilų sporas). Po kiekvieno šildymo mėginys paliekamas kambario temperatūroje, kad sporos, kurios neišnaikintos, sudygtų į vegetatyvines (aktyvias) ląsteles, o kitos šildymo ciklo metu bus sunaikintos.
Tai buvo populiarus sterilizavimo būdas maisto pramonėje ir mikrobiologijoje prieš plačiai paplitus autoklavavimui (šildymui aukšto slėgio garais).
Pavyzdžiai:
1. Maisto konservavimas (istorinis pavyzdys):
Pienas buvo šildomas 60–70 °C temperatūroje 30–60 minučių tris dienas iš eilės. Tai leisdavo ilgiau išsaugoti pieną nesudeginus jo arba nepakeitus skonio taip stipriai, kaip viriant.
2. Laboratorinė mikrobiologija:
Kai kurios terpės, kuriose gali būti atsporių bakterijų (pvz., Bacillus genties), buvo tindalizuojamos, kad būtų pasiektas sterilumas nepažeidžiant jų sudėties (kai autoklavo aukšta temperatūra gali sugadinti maistines medžiagas ar vitaminus).
Trumpai:
Tindalizacija – tai pakartotinis šildymas žemoje temperatūroje, skirtas sunaikinti sporas ir užtikrinti sterilumą be aukštos temperatūros poveikio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.