Tiflopsichologija
Tiflopsichologija – tai psichologijos šaka, tirianti neregžiųjų psichiką, jų suvokimo, mąstymo, emocinio ir socialinio vystymosi ypatumus, taip pat problemas, susijusias su regėjimo negalia.
Trumpai:
Tai psichologija, orientuota į neregžiųjų ir silpnaregių psichologinius procesus ir adaptaciją.
Pavyzdžiai:
1. Tyrimai:
Tiflopsichologas gali tirti, kaip neregysis vaikas formuoja erdvines sąvokas (pvz., „arti“, „toli“) be regos pagalbos, ar kaip prisimenamas lietėmis suvokiamas objektas.
2. Praktinis taikymas:
Specialistas gali padėti suaugusiam žmogui, netekusiam regėjimo, priimti savo negalią, išmokti orientuotis erdvėje naudojant klausą ar liestinį suvokimą, arba spręsti problemas, kylančias bendraujant su reginčiaisiais.
Svarbu:
Tiflopsichologija dažnai glaudžiai siejasi su tiflopedagogika (neregžiųjų ugdymu) ir reabilitacija, siekiant užtikrinti visapusišką socialinę integraciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.