Tableau vivant (pranc. „gyva tapyba“) – tai trumpas, nejudantis sceninis etiudas, kuriame aktoriai, apsirengę kostiumais, sustoja tam tikroje pozoje, kad atkurtų žinomą paveikslą, skulptūrą ar istorinę sceną. Paprastai demonstruojamas teatro ar meno kontekste, dažnai su apšvietimu ir dekoracijomis.
Trumpai: Gyvosios tapybos atkūrimas su žmonėmis.
Pavyzdžiai:
1. Teatras: Pjesės metu aktoriai staiga sustoja, kad atkurtų Leonardo da Vinčio „Paskutinę vakarienę“ – tai būtų tableau vivant.
2. Menas / Performansas: Grupė žmonių muziejuje apsirengusi XIX amžiaus drabužiais ir sustoja pozoje, imituodami Eduard Manet paveikslą „Pusryčiai ant žolės“.
Ši technika naudojama norint pabrėžti vaizdinį efektą, sukurti emociją ar parodyti ryšį su klasikine meno tradicija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.