Avanložė – tai senas, dabar retai vartojamas žodis, reiškiantis „išankstinis mokėjimas, avansas“ arba „išankstinė išmoka“. Kilęs iš prancūzų kalbos žodžio avance (išankstinis mokėjimas) ir lietuviškos priesagos -ložė (kaip pvz., „skolą“).
Trumpai tariant: avanložė = išankstinis mokėjimas / avansas.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Dėdė davė avanložę darbininkui, kad šis galėtų nusipirkti įrankius.“
(t. y. išankstinę išmoką už būsimą darbą).
2. Literatūroje / senesniuose tekstuose:
„Užsakovas sumokėjo avanložę menininkui, kad šis pradėtų paveikslo kūrimą.“
(šiuolaikine kalba – „avansą“).
3. Perkeltine prasme (retai):
„Jo geri darbai buvo tik avanložė sėkmei, kuri ateis vėliau.“
(t. y. „išankstinis ženklas“ arba „užuomazga“).
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojami atitikmenys:
- avansas (ypač kalbant apie pinigus),
- išankstinis mokėjimas,
- išankstinė išmoka.
Žodis „avanložė“ sutinkamas senesnėje literatūroje, dokumentuose ar kaip stilistinė archaizmo forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.