autokefalija
Autokefalija (gr. auto- 'savas' + kephalē 'galva') – tai savarankiškumas, savivalda, ypač taikoma stačiatikių bažnyčioms, reiškianti visišką administracinę ir kanoninę nepriklausomybę nuo kitos bažnyčios (ypač nuo Konstantinopolio patriarchato).
Trumpai: Savarankiška, savarankiškos valdžios turinti (ypač stačiatikių) bažnyčia.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas (dažniausias):
- Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra autokefališka – ji savarankiškai sprendžia savo vidaus reikalus, turi savo patriarchą arba sinodą, nors išlaiko dogminę bendrystę su kitomis stačiatikių bažnyčiais.
- Rusijos stačiatikių bažnyčia gavo autokefaliją nuo Konstantinopolio 1589 m. ir yra viena didžiausių autokefalinių stačiatikių bažnyčių.
2. Istorinis/politinis kontekstas (rečiau):
- Terminas kartais vartojamas apibūdinti politinį savarankiškumą ar nepriklausomybę (pvz., regiono ar institucijos).
- Pavyzdys: „Regionas siekė autokefalijos nuo centrinės valdžios.“ (čia – politinė savivalda).
Svarbu: Šiuolaikiniame vartojime žodis beveik visada siejamas su stačiatikių bažnyčių hierarchine nepriklausomybe.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.