atetozė
Atetozė – tai meninis stilius arba kryptis, kurioje siekiama sukurti ką nors dirbtinai sudėtingo, pernelyg rafinuoto ar net nenatūralaus, dažnai pertekliniais detalėmis, ornamentais ar sudėtingomis formomis.
Terminas dažniausiai vartojamas neigiama prasme, norint pabrėžti perdėtą dirbtinumo, komplikuotumo ar net absurdiškumo įspūdį.
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje – pastatas, apkrautas per daug dekoratyvinių elementų, sudėtingų formų, kurie nefunkcionalūs ir trukdo suvokti visumą.
Pvz.: „Šios bažnyčios fasadas atrodo kaip atetozės pavyzdys – tiek skulptūrų, kolonų ir reljefų, kad akyse painiojasi.“
2. Literatūroje – tekstas, pernelyg apkrautas retorikos figūromis, sudėtinga sintaxe ar per daug simbolių, todėl tampa sunkiai suvokiamas.
Pvz.: „Jo poezija kartais peržengia ribą tarp gilios metaforikos ir grynos atetozės – skaitytojas gali pasimesti pernelyg įmantriose vaizduotėse.“
3. Mene / dizaine – kūrinys, kuriame stilius dominuoja prieš turinį ar paskirtį.
Pvz.: „Šis interjeras – gryna atetozė: aukso detalės ant kiekvieno paviršiaus, spiralinės lempos ir marmuro sienos, nors patalpa maža ir funkcionališkai netinkama.“
Trumpai: Atetozė – pernelyg dirbtinis, komplikuotas, rafinuotas iki nenatūralumo stilius ar išraiška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.