Atavizmas – tai biologinis reiškinys, kai organizme pasireiškia požymiai, kurie buvo būdingi tolimesniems protėviams, bet buvo prarasti arba paslėpti artimesnėse evoliucijos grandyse. Tai savotiška „genetinė atmintis“ – senovinis bruožas, kuris staiga pasirodo palikuonyje.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus – gimimas su uodega (uodeginis ataugalas), kuris primena žinduolių protėvių bruožą.
2. Gyvūnai – kai kurių banginių atsiranda užnugarės kaulai, nors jų protėviai (sausumos žinduoliai) turėjo galūnes.
3. Augalai – kai kurie hibridai gali atkurti senovinės formos lapų ar žiedų struktūrą, kuri nebūdinga šiuolaikinėms rūšims.
Trumpai tariant, atavizmas – tai evoliucinis „grįžimas“ prie senų, jau prarastų organizmo savybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.