ataraksija
Ataraksija (gr. ataraxia – „ramybė, nesutrikdymas“) – tai filosofinė sąvoka, reiškianti vidinę ramybę, pusiausvyrą ir sielos ramybę, pasiekiamą išsilaisvinus nuo pernelyg stiprių aistrų, baimės, nerimo ar kitų trikdančių emocijų. Tai būsena, kai žmogus išlaiko ramumą net sudėtingose ar stresinėse situacijose.
Filosofinės kilmės:
Sąvoką plačiai vartojo epikūriečiai ir stoikai. Epikūras ataraksiją laikė aukščiausiu laimės tikslu, o stoikai – idealia dvasine būsena, pasiekiama priimant likimą ir kontroliuojant savo reakcijas į išorinius įvykius.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Filosofiniame kontekste:
„Stoikas siekia ataraksijos – net ir chaoso metu jis išlaiko vidinę ramybę ir objektyvumą.“
2. Kasdieniame gyvenime:
„Po metų meditacijos praktikos jis pajuto ataraksiją – ankstesnis nerimas dėl smulkmenų dingo.“
„Nors aplinkui kilo panika, vadovas reaguvo su tobulą ataraksija, nusprendžiantis ir ramiai.“
Trumpai: Ataraksija – vidinė ramybė, nepalaužiamas dvasinis pusiausvyros laikymasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.