asilabizmas

"Asilabizmas" (angl. assibilation) – tai fonetinis reiškinys, kai garsas (dažniausiai priebalsis) įgyja šnypščiamąjį arba švilpiamąjį pobūdį dėl artikuliacijos pokyčių. Tai gali atsitikti istorinės kalbos raidų metu arba tarmėse.

Trumpai: garsas tampa "šnypščiuojančiu" (pvz., [t] → [ts] arba [s]).

Pavyzdžiai:

1. Lietuvių kalboje:
Istorinis pokytis ti, di → či, dži:
- svetias → švečias
- medios → medžiai

2. Lotynų kalboje:
Pokytis t+j → [ts] (vėliau [s] romanų kalbose):
- fortia („jėga“) → ispanų fuerza, prancūzų force (čia [t] perėjo į [ts], o paskui į [s]).

3. Slavų kalbose:
Pirmasis palatalizacijos laikotarpis: k, g prieš priekinės eilės balsius → č, ž:
- kēnos → senosios bažnytinės slavų čena („kaina“)

Paprastai asilabizmas susijęs su garsų minkštinimu arba įtaką darant gretimiems garsams.

Įrašas
Paaiškinimas	"Asilabizmas" (angl. assibilation) – tai fonetinis reiškinys, kai garsas (dažniausiai priebalsis) įgyja šnypščiamąjį arba švilpiamąjį pobūdį dėl artikuliacijos pokyčių. Tai gali atsitikti istorinės kalbos raidų metu arba tarmėse. Trumpai: garsas tampa "šnypščiuojančiu" (pvz., [t] → [ts] arba [s]). Pavyzdžiai: 1. Lietuvių kalboje: Istorinis pokytis ti, di → či, dži: - svetias → švečias - medios → medžiai 2. Lotynų kalboje: Pokytis t+j → [ts] (vėliau [s] romanų kalbose): - fortia („jėga“) → ispanų fuerza, prancūzų force (čia [t] perėjo į [ts], o paskui į [s]). 3. Slavų kalbose: Pirmasis palatalizacijos laikotarpis: k, g prieš priekinės eilės balsius → č, ž: - kēnos → senosios bažnytinės slavų čena („kaina“) Paprastai asilabizmas susijęs su garsų minkštinimu arba įtaką darant gretimiems garsams.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.