ars nova

"Ars nova" (lot. „naujoji menų“) – tai muzikos stilius ir epochos terminas, reiškiantis XIV a. Europos muzikos revoliuciją, ypač Prancūzijoje ir Italijoje. Jai būdinga:

1. Ritmo ir notacijos naujovės – įvedami sudėtingesni ritmai, mažesnės trukmės natos (pvz., minimos).
2. Polifonijos sudėtingumas – daugiau nepriklausomų balsų, kontrapunktas.
3. Sekuliarizacija – daugiau dėmesio pasaulietinei muzikai (ne tik bažnyčinei).

Pavyzdžiai:
1. Guillaume de Machaut (Prancūzija) – jo Misa de Nostre Dame – viena pirmųjų pilnų mišių ciklų, sukurtų vieno kompozitoriaus.
2. Francesco Landini (Italija) – jo balatos ir madrigalai (pvz., „Ecco la primavera“) – italų Ars nova pavyzdžiai su charakteringu ornamentuotu stiliumi.

Trumpai tariant, Ars nova – tai muzikos modernizavimo laikotarpis XIV a., paruošęs kelią Renesanso muzikai.

Įrašas
Paaiškinimas	"Ars nova" (lot. „naujoji menų“) – tai muzikos stilius ir epochos terminas, reiškiantis XIV a. Europos muzikos revoliuciją, ypač Prancūzijoje ir Italijoje. Jai būdinga: 1. Ritmo ir notacijos naujovės – įvedami sudėtingesni ritmai, mažesnės trukmės natos (pvz., minimos). 2. Polifonijos sudėtingumas – daugiau nepriklausomų balsų, kontrapunktas. 3. Sekuliarizacija – daugiau dėmesio pasaulietinei muzikai (ne tik bažnyčinei). Pavyzdžiai: 1. Guillaume de Machaut (Prancūzija) – jo Misa de Nostre Dame – viena pirmųjų pilnų mišių ciklų, sukurtų vieno kompozitoriaus. 2. Francesco Landini (Italija) – jo balatos ir madrigalai (pvz., „Ecco la primavera“) – italų Ars nova pavyzdžiai su charakteringu ornamentuotu stiliumi. Trumpai tariant, Ars nova – tai muzikos modernizavimo laikotarpis XIV a., paruošęs kelią Renesanso muzikai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.