Aromorfozė – tai evoliucinis pokytis, kurio metu organizmai įgyja reikšmingų, bendrų adaptacijų, padidinančių jų organizacijos lygį ir pritaikymą aplinkai. Šios naujovės leidžia labiau išnaudoti ekologines nišas, dažnai sukelia radiaciją (įvairovės sprogimą) ir yra svarbus makroevoliucijos mechanizmas.
Pavyzdžiai:
1. Širdies pertvarų susidaryimas stuburinių gyvūnų evoliucijoje (pvz., keturių kamerų širdies atsiradimas žinduoliuose ir paukščiuose) – tai ženkliai pagerino kraujotakos efektyvumą.
2. Sėklų atsiradimas augalų karalystėje – suteikė apsaugą ir maistines atsargas jauniems augalams, leido kolonizuoti sausumą.
3. Šiltakraujystė (homeotermija) žinduoliuose ir paukščiuose – suteikė nepriklausomumą nuo aplinkos temperatūros ir aktyvesnį gyvenimo būdą.
Aromorfozė skiriasi nuo idioadaptacijos (smulkesnių pritaikymų konkrečiai aplinkai, pvz., snapo formos pokytis paukščių) tuo, kad ji sukelia kokybišką organizacijos šuolį, turintį platų evoliucinį potencialą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.