„Ariozas“ (ariozas) – tai muzikos terminas, reiškiantis solo dainą operoje ar oratorijoje, kuri dažnai išreiškia veikėjo vidinius jausmus, mintis ar emocinę būseną. Ariozas paprastai yra labiau deklamacinis, lyrinis ir mažiau formalus nei pilnas arija, kartais artimas recityvui, bet melodiskesnis.
Trumpai: Ariozas – tai lyriška solo daina operoje, dažnai trumpesnė ir improvizuotesnė už ariją.
Pavyzdžiai:
1. Volfgangas Amadėjus Mocartas, opera „Don Žuanas“ – Don Žuano ariozas „Dalla sua pace“ („Nuo jos ramybės“), kuriame jis išreiškia meilę Donai Elvirai.
2. Džiakomas Pučinis, opera „Bohema“ – Rodolfo ariozas „Che gelida manina“ („Kokia šalta rankelė“), nors dažnai vadinamas arija, turi ariozo bruožų – jis atliepiamas dialoge su Mimi ir atskleidžia jo charakterį.
3. Johanas Sebastianas Bachas, „Kalėdinė oratorija“ – evangelisto ariozai, kurie pasakojimą perkelia į emocingesnį lygį.
Svarbu: Ariozas neretai vartojamas kaip perėjimas tarp recityvo ir arijos, padedantis veikėjo charakteriui atsiskleisti natūraliau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.